ŽIRGŲ STOVĖJIMO APARATAS

Stovėjimo metu žirgų kūną veikia 2 pagrindinės jėgos, einančios skirtingomis kryptymis. Pirmoji – žemės traukos jėga, kuri traukia kūno svorį žemyn nuo peties ar klubo ir žemės atatrankos jėga, kuri veikia galūnę nuo kanopos kryptimi į petį ar klubą. Tam, kad galūnės būtų išlaikytos tiesos ir nesulinktų veikiamos šių dviejų jėgų, ekstensoriniai (tiesiamieji) raumenys yra aktyvūs.

Kuo didesnis gyvūnas, tuo didesnė raumens jėga reikalinga kūno laikysenos palaikymui. Kad tai kompensuoti, stambieji gyvūnai turi daug didesnius raumenis ir mažesnį galūnių sąnarių kampų išsidėstymą, lyginant su smulkiaisiais gyvūnais. 

Žirgai 80% savo paros laiko praleidžia stovėdami, o šiuo metu gali ir ilsėtis sukeldami negilųjį miegą. Palyginti su šunimis-  šie 50% paros laiko praleidžia miegodami, 30% ilsėdamiesi ir tik 20% stovėdami – vykdydami fizinę veiklą. 

Stovint žirgas dažniausiai remiasi  3 galūnėmis pilnu kūno svoriu – abejomis priekinėmis ir viena galine, o kitą ilsina. Šie gali praleisti tiek daug laiko stovėdami tik dėl puikiai išsivysčiusio stovėjimo aparato, kuris leidžia gyvūnui ilsėtis sunaudojant kiek įmanoma mažiau energijos ir raumenų jėgos.

Stovėjimo aparatas – raumenų, raiščių ir sausgyslių sistema priekinėse ir galinėse žirgo galūnėse.

Priekinėse galūnėse suspensorinis raištis (lig.suspensorium) kartu su šoniniais sesamoidiniais raiščiais (ligg. Sesamoidea collateralia), priekiniais ir užpakaliniais sesamoidiniais raiščiais (lig.sesamoideum distale/palmaris) suformuoja stovėjimo aparatą.  Šios struktūros lemia riešo, kanopos ir apynagės sąnarių fiksuotą poziciją, nereikalaujant raumeninės jėgos. 

Riešų ir čiurnų ekstensiją (ištiesimą) lemia paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo, kuris apačioje riešų pereina į storą sausgyslę, kartu su pridėtiniu giliosios pirštų lenkiamosios sausgyslės raiščiu, būtent tam, kad būtų sumažinta raumenų jėga. Šis aparatas lemia čiurnos, kanopos ir apynagės sąnariams būti ištiestiems. 

Apatinis dantytasis raumuo (m.serratus ventralis), kuris jungia mentę prie žirgo korpuso, sudaro sausgyslinį sluoksnį kuris lyg pakabina visą galūnę prie kūno, kol raumenys yra atpalaiduoti ir kartu padidina peties sąnario sulenkimą. Šiame procese dalyvauja dar dvi papildomos struktūros: dvigalvis peties raumuo (m.biceps brachii) ir skaidulinis raištis (lacertus fibrosus). Dvigalvis peties raumuo turi kolageninę sausgyslę, kuri eina per visą raumens ilgį ir išsiskaido alkūnės sąnaryje suformuojant raumens prisitvirtinimo vietą. Skaidulinis raištis jungia riešų ekstensorius ir priekinės galūnės fasciją. Štai tokia sistema leidžia peties raumenims ilsėtis, kol visa galūnė nuo peties iki alkūnės ir pirštakaulių yra ekstencijoje (ištiesta).

Galinėse galūnėse, kurios yra daug labiau kampuotos (vertinant sąnarių kampus tarp priekinių ir galinių kojų) stovėjimo aparatas šiek tiek skiriasi. 

Pagrindinis fragmentas – kelio girnelės užsirakinimo mechanizmas. Kai kelias yra fiksuotas, tuo pačiu metu užsifiksuoja ir kulno sąnarys (kas lemia, kad paveikiant kelią paveikiamas ir kulnas arba atvirkščiai). Žemiau kojoje esantys sąnariai stabilizuojami kaip ir priekinėse kojose – sausgyslėmis, raiščiais. Taip pat į galinės kojos stovėjimo aparatą yra įtraukiamos tokios struktūros kaip sėdmens raumenys, plokščiosios fascijos tempiamasis raumuo, trečiasis šeivinis raumuo, dvilypis blauzdos raumuo ir kita.

Suprantat, kiek daug struktūrų įeina į stovėjimo aparatą ir įvertinant tai, jog šios struktūros taip pat dalyvauja ir žirgo judėjimo metu turime suprasti, koks svarbus kiekvienos struktūros sveikatingumas ir gera būklė atskirai, o vėliau ir kartu, nes jos sueina į vieną didelę visumą – žirgo kūną.