ŽIRGO GALŪNIŲ BIOMECHANIKA
Žirgo kūnas sudarytas iš daugelio atskirų struktūrų ir daugelio kaulų, kurie sujungti judriomis jungtimis – t.y. judriais sąnariais. Iš esmės kaulai lyg „įstato į rėmus“ žirgo kūną tam, kad galėtų vykti judėjimas. Kaulo padėtis kartu su sąnario judėjimo amplitude daro didelę įtaką žirgo galūnės gebėjimui judėti viena ar kita kryptimi, taip pat palaiko visą kūno svorį ir leidžia kūnui judėti į priekį. Prisitvirtinę raumenys veikia sverto/svarelių principu ir yra kūno keliančioji jėga.
Vertinant žirgo skeletą galime matyti, jog priekinės galūnės iš esmės yra statiškos – sąnarinio kampai didesni mentės-petikaulio susijungimo vietose, tačiau kiti likę galūnės kaulai vertinant iš viršaus į apačią leistų brėžti tiesią liniją, o tai reiškia, jog sąnariai neturi kampų. Vertinant galines kojas galime matyti, jog brėžti taisyklingos tiesios linijos žemyn nepavyktų – dubens kaulų ir proksimalinėje (aukščiau esančioje) galūnės dalyje galime matyti atsirandančius kampus sąnariniuose paviršiuose.
Būtent toks kaulų išsidėstymas lemia tai, jog priekinės žirgo galūnės sukurtos daugiau laikyti kūno svorį, kontroliuoti judėjimo greitį, kontroliuoti judėjimo kryptį, o galinės galūnės – kūno varomoji jėga, kuri leidžia žirgui šuoliuoti ir judėti į priekį įvairiais ritmais, įvairia atsispyrimo jėga ir skirtingais atstumais.
Kaip žirgas juda? Žirgo aliūras yra skirstomas į dvi fazes: galūnės prisilietimo su žeme (angl. stance) fazė ir mosto (angl. swing) fazė, kurios metu galūnės yra ore ir neliečia žemės.
Judėjimo metu yra sukuriama atatrankos jėga – GRF (angl. ground reaction force) arba dar kitaip žinoma kaip Trečiasis Niutono dėsnis – veiksmo ir atoveiksmio dėsnis. Šis sako, jog stovint ramybės būsenoje atatrankos jėga yra lygi kūno svoriui, o judėjimo metu atatrankos jėga didėja kartu su judesio inercija.
Judėjimo metu raumens susitraukimai sukuria jėgas, kurios judina ir stabilizuoja sąnarius. Taip pat galūnės prisilietimo su žeme (stance) fazės metu žirgo kanopos atsispiria nuo žemės ir sukuria atatrankos jėgas. Būtent šioje vietoje svarbūs sąnarius stabilizuojantys raumenys – jie sumažina atatrankos jėgas judesio metu, o tai sustabdo nuo galimų sąnarinių pakitimų – artritų ir kita.
Kaip žirgas stato kanopas ant žemės? Manau jog daugelis žinote, jog ne visi žirgai stato kanopas ant žemės vienodai: vieni stato arčiau užpenčio esančia dalimi, kiti „plokščiai“, t.y. visos kanopos paviršiumi, o kiti priekine kanopos dalimi/siena – „pirštais“. Idealiausia, jog žirgas statytų kanopą ne plokščiai, tačiau šiek tiek užpenčiu – tokiu būdu sumažinama atatrankos jėga ir dirginami proprioreceptoriai (nervinės galūnėlės) esančios žirgo varlėje.
Taip pat atliktų mokslinių tyrimų (H. M. Clayton) rezultatai įrodė, jog jeigu žirgo kanopos teisingai apdrožtos ir sutvarkytos žirgas stato kanopą šiek tiek daugiau išorine kanopos siena ir tik vėliau visas svoris perkeliamas į visą kanopą vienodai.
Judėjimo metu sukurtos atatrankos jėgos turi didelę įtaką distalinėje galūnės dalyje (apatinėje) esančioms struktūroms – sausgyslėms, raiščiams, sąnariams. Būtent dėl to, jog žirgas ne tik remiasi visu savo kūno svoriu, bet ir atsiradusia papildoma jėga, todėl esantys pakitimai sausgyslėse tampa pavojingi. Pavyzdžiui: sausgyslių mikro įtrūkimai ar ne visiškai išgijusi sausgyslė po turėtos traumos. Nepamirškite, jog kuo didesnis greitis – tuo didesnė galūnės atsirėmimo jėga.
Būtent todėl pratimai nuo žemės žingsnyje neturi didelės rizikos ir kaip tik yra taikoma kaip reabilitacinės priemonės propriocepcijos skatinimui – mažas judėjimo greitis – mažesnė atatrankos jėga ir rizika traumos pasikartojimui.