Žirgo ašinio skeleto biomechanika
Žirgo ašinis skeletas sudarytas iš kaukolės, 7 kaklo slankstelių (C1-C7), 18 krūtinės slankstelių (T1-T18)(ir tiek pat porų šonkaulių), krūtinkaulio, 6 juosmens slankstelių (L1-L6), kryžkaulio bei uodegos slankstelių.
Kaklo slanksteliai, kaip ir kitos kaulinės struktūros, sujungti sąnarinėmis jungtimis. Kaklui judant įvairiomis kryptimis šios atitolsta/priartėja.
Žiūrint į 7-9 krūtinės slankstelius galime matyti, jog jie palyginus yra aukštesni, o stuburui artėjant prie juosmeninės dalies, krūtinės slanksteliai pamažu mažėja ir trumpėja.
Taip pat atkreipti dėmesį reikėtų į paskutinį nugaros slankstelį ir kryžkaulio susijungimo vietą – juosmens-kryžiaus sąnarį. Turėtumėte pastebėti, jog tarpas tarp šių struktūrų palyginti yra tikrai didelis.
Taip pat didelis skirtumas tarp nugaros ir juosmens slankstelių yra jų susijungimo su skersinėmis slankstelių dalimis (sąnarinių paviršių) vietos. Šių formos ir „trinimosi“ (sąnario judėjimo) paviršiai žymiai skiriasi, o tai turi įtakos juosmeninės ir krūtininės žirgo dalies judėjimui.
Kaip žirgo kūno dalys juda?
Kaklas. Žirgo kaklas gali judėti aukštyn-žemyn, į šonus – lateraliniai judesiai ir gali būti apibūdinami kaip rotaciniai judesiai – suktis į šonus.
Nugara. Žirgo nugaros judėjimas apibūdinamas kaip fleksija-ekstencija, dorsalinis-ventralinis judesys arba paprastai tariant – aukštyn-žemyn. Jeigu žirgo nugara „išgaubta“ – ši yra fleksijoje, jeigu „įgaubta“ – vadiname tai ekstencija.
Juosmeninė dalis. Ši daugiausiai juda į šonus – lateraliniai judesiai. Taip pat juosmuo gali judėti aukštyn-žemyn.
Biomechaniškai kiekvienas sąnarys yra apibūdintas judėjimo amplitudės laipsniu. Remiantis atliktais tyrimais kaukolės ir pirmojo kaklo slankstelio judėjimo amplitudė – 86 laipsniai amplitudėje aukštyn – žemyn. Kita kaklo dalis (likusieji slanksteliai ir sąnarinės jungtys) juda maždaug 25-35 laipsnių kampu aukštyn-žemyn. Vertinant lateralinius judesius (į šonus) didžiausią judėjimo amplitudę turi pakaušio – 1 kaklo slankstelio sąnarys 44 laipsniai, o likusieji sąnariniai paviršiai juda maždaug 30 laipsnių kampu. Vertinant rotacinius judesius, labiausiai rotuoti gali C1-C2 sąnarys, netgi 108 laipsnių kampu, o likusieji vos 2-3 laipsnių pasisukimu.
Vertinant krūtinės slankstelių judesius, aukštyn-žemyn ir rotaciniai judesiai T1-T18 srityje siekia vos 2-3 laipsnių judesius, na o lateraliniai (lenkimosi į šonus) judesiai vertinant T9-T14 sritį siekia 10-11 laipsnių judesius ir ši krūtinės vieta yra judriausia.
Atkreipiant dėmesį į juosmeninę sritį į visas puses L1-L6 juda maždaug 4-3 laipsnių amplitude – judesiai nėra dideli.
Svarbiausia atkreipti dėmesį į paskutinio juosmens slankstelio – kryžkaulio jungtį – būtent šioje srityje žirgas gali judėti aukštyn-žemyn netgi 23 laipsnių amplitude – būtent todėl jie gali „sėsti“ po savimi, pakelti krūtinę ir t.t.
Facetams judant jie gali atsidaryti/užsidaryti ar kitaip sakant – priartėti ar nutolti. Šie judesiai yra svarbūs normaliam ir taisyklingam skeleto judėjimui, o nuo to – raumeninės masės taisyklingam augimui ir vystymuisi. Neretai žirgų savininkai apibūdina kaklo ar kitos kūno srities „geresnį“ judėjimą į vieną ar kitą pusę, o tai nutinka būtent dėl apriboto sąnario amplitudės judesio.
Sąnario amplitudė negali atsistatyti savaime – tam reikalingos manualinės terapijos (būtent chiropraktika ar osteopatinė manualinė terapija) tam, kad atstatyti normalią sąnario amplitudę. Toliau – darbas namuose.
Statodinaminiai pratimai žirgams (arba kitaip vadinami morkų pratimai) yra skirti šių facetų pilno judėjimo palaikymui. Atliktais tyrimais (AJVR, Vol 73, 2012) nustatyta, jog žirgui lenkiant galvą link pavaržos, didžiausia judėjimo amplitudė pastebėta C1-C6 srityse. Žirgui lenkiant galvą link riešo ir kanopų didžiausia judėjimo amplitudė pastebėta C5-C6 srityse.
Norint suprasti taisyklingą žirgo judėjimą turime žinoti kaip sudėtas žirgo kūnas, kokios anatominės struktūros yra organizme ir kaip jos juda tarpusavyje.