ŽIRGAS, BALNAS IR RAITELIS

Raitelio dubens kaulai yra pats svarbiausias taškas, kurio dėka raitelis sėdi balne ir turi galimybę valdyti žirgą. Daugelyje tyrimų rezultatų yra aprašomas būtent raitelio laikysenos netolygumas ir negebėjimas „laikyti“ tinkamai dubenį, o nuo to paveikiama ir žirgo laikysena į blogąją pusę. 

Balnas – kone svarbiausia priemonė jojime. Kaip jau žinome, blogas jo pritaikymas tiek raiteliui, tiek žirgui gali suprastinti sportinius rezultatus ir paveikti ir žirgo ir raitelio kūną.  Taip pat literatūroje netinkamas balnas yra apibūdinamas  viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių raitelio dubens nestabilumą sėdint balne.

Taigi, kas vyksta, kai žirgas juda?

Risčios metu žirgas ir raitelis pradeda dirbti ritmingai tam, kad būtų sumažintas jėgų aplikavimas į žirgo stuburą ir į raitelio dubenį. Būtent tam raitelis naudoja savo kūno raumenis, kurie veikdami per CNS stengiasi stabilizuoti ir palaikyti tonuse visą kūną. Sumažinti spaudimui naudojamas balnas – tai jo pagrindinė užduotis. Bet ar tikrai visada taip vyksta?

Balno rėmas, kuris gaminamas iš medžio gali būti pagrindinė trigerinių taškų  žirgo nugaroje atsiradimo priežastis. Jeigu šis per siauras arba per platus – spaudimas aplikuojamas sistemingai ne į visą žirgo nugarą, o į tam tikrą tašką. 

Tinkamai priderintas balnas neturėtų būti ilgesnis nei paskutinio šonkaulio riba t.y. ties 18  krūtinės slanksteliu, balno pradžia neturėtų trukdyti mentės judesiams ir pavarža turėtų gulėti greta alkūnės sąnario ir netrukdyti jai judėti. Būtent šis pritaikymas vadinamas „golden triangle“ taisykle. 

Dažniausiai pirminis ženklas, jog balnas yra netinkamas – skausmas nugaros srityje, būtent ten, kur yra balno galas. Tačiau fizioterapeutai, o ryškesniais atvejais ir gyvūnų augintojai, gali matyti nevienodą raumenų išsidėstymą: pertemptą ir nevienodai išreikštą trapecinį raumenį – hipertrofuotą kaklinę dalį ir nepakankamai išsivysčiusią krūtininę dalį, taip pat ne retai pastebimas per ryškus ar per mažas diržinio raumens (m.splenius) išsivystymas. Žinoma, nuo netinkamo balno „kenčia“ ne tik trapecinio, diržinio raumenų darbas, tačiau tai paliečia ir giliuosius nugaros raumenis, kojų raumenis, mentės kremzlinę dalį ir jos  taisyklingą judėjimą. Būtent dėl jaučiamo diskomforto žirgas yra fiziškai nepajėgus atlikti judesio, kurio iš jo reikalaujama (pvz.: šuolio). Svarbu prisiminti jog „fiziškai nepajėgus“ yra viena iš trijų dažniausiai pasireiškiančių problemų, kurios lemia prastą fizinį parengimą.

Prisegtoje nuotraukoje galite matyti atvejo analizę atliktą H. M. Clayton, kurioje pažymėti kompensacinių mechanizmų rezultatai būtent dėl naudojamo netinkamo balno: 

1 – hipertrofuotas tiesusis galvos raumuo (m. rectus capitis)

2 – hipertrofuotas krūtininis galvos raumuo (m. sternocephalicus)

3 – dominuojantis kaklinės dalies trapecinis raumuo

4 – hipertrofuoti peties lanko raumenys

5 – krūtininės trapecinio raumens dalies hipotrofija (per mažas išsivystymas)

6 – strėnų raumenų hipotrofija

7 – hipertrofuoti užpakalinės dalies raumenys: pusiausausgyslinis raumuo, pusplėvinis raumuo ir dvigalvis šlaunies raumuo (m.semitendinosus, m.semimembranosus, m.biceps femoris)

8 – išlinkusi pilvo siena dėl per mažai išvystytų nugaroje esančių raumenų (kurie turėtų padėti prilaikyti pilvo sieną)

Būtent todėl ne retai reabilitacija atspindi svogūno lupimą – sluoksnis po sluoksnio aiškinamės kompensacinius mechanizmus žirgo organizme ir tikrąsias jų priežastis.