RAUMENYS IR FASCIJA

Vis dažniau gydant raumeninę-kaulinę sistemą ir atliekant mokslinius tyrimus šioje srityje didesnis dėmesys atkreipiamas į fasciją, jos struktūrą, funkciją ir galimus pakitimus. Kodėl šie klausimai kyla vis dažniau? Žirgo skeleto raumenys sudaro maždaug 40% visos kūno masės, o tai yra kur kas daugiau nei kaulų masė, o veterinarinės medicinos literatūroje bei edukacijoje yra tikrai mažai informacijos apie skeleto raumenų, fascijos sąsajas ir jų vaidmenis skausmo sukėlime ir bendroje organizmo disfunkcijoje. 

Iš esmės raumenys organizme atlika 3 pagrindines funkcijas:

• palaiko organizmo struktūrą ir apsaugo vidinius organus;

• Leidžia organizmui judėti: ne tik judesyje (žingsnyje), tačiau ir virškinime, širdies susitraukime (vidaus organai taip pat turi raumeninius sluoksnius);

• Reguliuoja kūno temperatūrą (judėjimo metu išskiriama energija, kuri sukuria šilumą).

Taip pat raumenys gali būti skirstomi į dvi rūšis pagal savo paskirtį/aktyvumą: faziniai ir toniniai. 

Faziniai raumenys judėjimo metu susitraukia pilna jėga/amplitude, o tai reiškia jog sukuriamas greitas ir staigus judesys.  Šių raumenų paskirtis – judėjimas. Taip pat šie raumenys  greitai pažeidžiami ir netenka savo funkcijos dėl sutrikusios kraujotakos sistemos veiklos ar atsiradusio nepaslankumo šio raumens vietoje – būtent todėl šiuose raumenyse pirmiausia pastebimas silpnumas ar nepakankamas funkcijos atlikimas. Vieni iš šių raumenų: rombinis raumuo, trapecinis raumuo, krūtinės raumenys, trigalvis peties raumuo, priekinės kojos ekstensoriniai (tiesiamieji) raumenys, tiesusis pilvo raumuo.

Toniniai raumenys dar gali būti vadinami laikysenos raumenimis. Galima sakyti, jog šie raumenys visą laiką atlieka savo darbą – būna tonuse/įsitempę ir tokiu būdu kovoja su gravitacija, laiko organizmo svorį. Šie raumenys nesusitraukinėja pilna amplitude, taip pat toninis raumens susitraukimas gali būti apibūdinamas kaip vienos raumens dalies susitraukimu ir kitos to pačio raumens dalies atsipalaidavimu. Šiems raumenims priklauso krūtinės raumenys, trigalvis peties raumuo, priekinių kojų fleksoriniai (lenkiamieji) raumenys, kvadratinis juosmens raumuo, klubinis juosmens raumuo, tiesusis šlaunies raumuo, plačiosios fascijos tempiamasis raumuo.

Vertinant ir liečiant savo gyvūną svarbu suprasti kaip atrodo  ir liečiant jaučiasi normalus ir pertemptas/susilpnėjęs raumuo. Normalus raumuo liečiant yra minkštas, lankstus, paslankus. Taip pat matomi švelnūs raumens kraštai, jis prisipildęs. Taip pat toks raumuo kartais apibūdinamas kaip „liečiant/spaudinėjant kamembero sūrį“.

Nenormali raumens būklė yra tokia, kai šis susitraukia ir nebegali grįžti į atsipalaidavimo būseną. Toks raumuo dažniausiai jaučiasi lyg sustingęs, kietas, dažnai skausmingas, gali būti netgi lyg iššokęs iš viso kūno bendro reljefo (kietasis sūris).

Fascija apibūdinama kaip viso organizmo jungiamasis audinys, kuris apgaubia visas organizmo struktūras, organus, kaulus, nervines skaidulas. Taip pat kiekviena raumeninė skaidula, o vėliau ir visas raumuo yra apgaubti fascija. Tai yra labai svarbu dėl to, nes fascija ir jos kokybė lemia netgi  30-40% raumens susitraukimo jėgos, taip pat joje išsidėstę mechanoreceptoriai (atsakingi už judesį) ir proprioceptoriai (kūno padėties suvokimo nervinės galūnėlės). 

Kai raumuo susitraukia/išsiplėčia, kartu juda ir fascija, kuri taip pat traukiasi ir plečiasi. Normaliai funkcionuojanti raumens-fascijos sąsaja veikia kartu ir tokiu būdu reguliuojamas reikalingas raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo stiprumas, judesio tikslumas, raumens pozicija ir visa ši informacija nervinėmis galūnėlėmis, esančiomis fascijoje perduodama CNS (centrinei nervų sistemai – galvos ir nugaros smegenims). Jeigu fascija nėra paslanki ir negali atlikti savo funkcijos, tuomet ir raumuo negali taisyklingai ir tikslingai plėstis/trauktis.  Taip pat negalimas ir nervinio impulso/informacijos perdavimas į CNS ir atgal. Tokiu būdu atsiranda nenormalus raumens judėjimas, atrofija, skausmas ir disfunkcija.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į raumens-fascijos būklę po traumos. Patyrus traumą ar susižeidus formuojamas randas, kuris ilgainiui neleidžia struktūroms judėti. Viena iš fascijos paskirčių – sutepti struktūras, atskirti raumenis vienus nuo kitų, kad šie galėtų judėti. Kai formuojamas randas ar adhezijos struktūros tampa nepaslankios, o nuo to negalimas normalus raumens susitraukimas, judėjimas.  

Būtent dėl šių mechanizmų ne retai neauga raumeninė masė kai kuriose kūno vietose, atsiranda kompensaciniai, o vėliau dekompensaciniai mechanizmai organizme, kas ilgainiui gali vesti prie lėtinio skausmo ir bendro organizmo išsekimo. 

Svarbu atpalaiduoti fasciją ir lokalizuoti adhezijų ar randų lokacijas tam, kad būtų užtikrinta reikiama kraujotaka, o nuo to – normalios organizmo funkcijos.