RAUMENINĖS DIAFRAGMOS SVARBA

Diafragma yra vidinis raumuo, kai kur palyginamas kaip atskiras organas, dažnai nesulaukiantis reikiamo dėmesio dėl funkcinės svarbos. Šios anatominės struktūros nepaslankumas (negalėjimas judėti pilnu pajėgumu) gali sukelti judesio ar net fiziologinius, emocinius sutrikimus.

Tai dabar trumpai apie anatomiją:

Diafragma – plona plėvinė raumens plokštelė, atskirianti krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės. Ji turi dviejų kupolų formą.

Diafragmos dalys:

• Krūtininė dalis prasideda nuo kardinės ataugos, kuri yra per sprindį nuo pavaržos vietos link uodegos.
• Šonkaulinė dalis prasideda nuo 9 šonkaulio kremzlinės jungties ir baigiasi ties 18 šonkauliu ir 17 krūtinės slankstelio tarpu ir pereina į dvi kojeles.
• Juosmeninė dalis sudaryta iš dviejų raumeninių/sausgyslinių kojyčių: dešiniosios (stipriosios) kojytės, kuri baigiasi ties 5-6 juosmens slanksteliu ir kairiosios (silpnosios) kojytės, kuri baigiasi ties 2-3 juosmens slanksteliu. Šioms kojytėms einant nuo juosmens link diafragmos centro formuojasi aortinė anga – vieta, kur krūtinės aorta pereina į pilvinę aortą. Kiek žemiau formuojasi stemplės anga, kur stemplė praeina iš krūtinės ląstos skrandžio link ir čia diafragma su įskrandžiu (priekine skrandžio dalimi) atlieka ir sfinkterio funkciją. Pačiose raumeninės kojytės yra plyšių, pro kuriuos praeina lykinė ir pusiau lykinė venos, kurios padeda veniniam kraujui tekėti į dešinįjį prieširdį, vidurių nervai, kurie įnervuoja pilvo organus ir simpatinis nervų kamienas.
• Sausgyslinis centras yra didelis irjungia krūtininę, šonkaulinę ir juosmeninę diafragmos dalis. Diafragmos sausgysliniame centre dešinėje yra galinės tuščiosios venos anga, kuri pereina į priekinė ir galiausiai keliauja į dešinįjį prieširdį.

Pagrindinė šio raumens įnervacija atkeliauja iš diafragminio nervo, kuris formuojasi iš 5-8 kaklinio nervo šakų ir poraktinio nervo, kurio funkcija įnervuoti poraktinį raumenį – šis svarbus formuojant krūtinės juostą „thoracic sling“ ir yra atsakingas už žirgų peties stabilizavimą. Dešinioji diafragmos pusė įnervuojama iš dešiniosios kaklo pusės, kairioji – kairiosios. Taip pat diafragmą įnervuoja 10-18 šonkaulių porų nervai.

Arterinis kraujas atkeliauja iš aortos dešiniosios ir kairiosios diafragminių šakų, o veninis kraujas pasišalina per dešiniąją ir kairiąją diafragmines šakas į tuščiąją veną.

Pasiaiškinus anatomiją dar norėtųsi paminėti, jog diafragma iš vidinės pusės yra išklota pilvaplėve pilvo dalyje, o krūtinės – sienine pleura, kuriomis diafragma tiesiogiai jungiasi su kitais organais. Diafragma savo funkcine veikla ne tik pripildo organizmą deguonimi ir pašalina anglies dvideginį, „pompuoja“ limfą ir veninį kraują, bet tiesiogiai daro įtaką organų veiklai. Kad dar geriau įsivaizduoti – tai galime pamatyti per giliosios apatinės miofascinės fascijos jungtį (nuotrauka).  Atsiradęs trigdis turi įtakos vidaus organų (širdies, plaučių, skrandžio, kepenų, blužnies), galvos, kaklo, galinių kojų judesiams ir gali pakeisti jų biomechaniką arba atvirkščiai.

Paveikslėlio šaltinis: Rikke M. Schultz, DVM, Tove Due, DVM and Vibeke S. Elbrønd, DVM, PhD. Equine Myofascial Kinetic Lines – for professionals.

Iš kur atsiranda diafragmos sutrikimai?

Traumos (griuvimas, vertimasis, atsitrenkimas), krūtinės ląstos zonoje daromos operacijos, ginekologinės problemos, vidaus organų sutrikimai, infekcijos ir dėl jų susiformavę alveolių sustorėjimai kvėpavimo takuose.

Diafragmos pažeidimo požymiai?

Diafragmos sutrikimai retai sukelia arterinio kraujo perdavimo problemas, nes aorta yra labai stora raumeninga kraujagyslė, tačiau veninio kraujo stazė yra stebima dažnai ir dažniausiai kaip galinių kojų, papilvės, apyvarpės patinimas. Tuo tarpu organų sistemos, o ypač skrandis ir plaučiai, dažniausiai yra paveikiami šio sutrikimo, todėl gydymas tik vaistais ne visada padeda dažnu atveju grąžinti diafragmos paslankumą. Atsiradusi žirgo judesių asimetrija (neryškus šlubavimas) priekinėse kojose ir kaklo judesių amplitudės sumažėjimas –  tai vienas iš galimų diafragmos pažeidimo požymių. Kaip ir šonkaulių „užstrigimas“ įkvėpimo ar iškvėpimo judesyje.

Taigi, kad ir kaip bežiūrėsime į žirgą, reikia matyti jį visą ir dažnu atveju atsiradusi problema kažkurioje vietoje yra tik pasekmė didesnės už ją tūnančios problemos.