NEUROPLASTIŠKUMAS IR REABILITACIJA

Žmonių ir gyvūnų reabilitacijoje pastarąjį dešimtmetį intensyviai tiriama ir nagrinėjama sritis – neurologija ir vis dažniau stengiamasi atsakyti į klausimą – o kas vyksta galvos smegenyse, kai patiriama trauma organizme? 

Norint plačiau nagrinėti šią temą turime prisiminti sąvoką “smegenų žemėlapis” arba dar kitaip vadinamas homunkulas. Tai lyg viso kūno atvaizdas smegenyse – su už tam tikromis funkcijomis atsakingais centrais ir vingiais, taip pat kūno vietų lokalizacija galvos smegenyse. 

Galvos smegenys sudarytos iš dviejų skirtingų dalių – motorinės ir sensorinės, o lygiai taip pat ir visame kūne galime rasti motorinius ir sensorinius nervus bei jų galūnėles. Motoriniai – atsakingi už judėseną, o sensoriniai – už pojaučių pajutimą. 

Smegenų žemėlapis gali varijuoti atsižvelgiant į individo rūšį (žmogus, arklys ar šuo), taip pat priklauso nuo individo amžiaus, kiekviena smegenų dalis skirtingai aktyvi – kiek ši yra aktyvuojama kiekvieno individo. Taip pat žirgų smegenų žemėlapis gali skirtis nuo veislės, darbo paskirties, temperamento.

Pasidomėjus žodžiu homunkulas galime rasti įvairių šiek tiek įdomiai atrodančių žmogaus piešinėlių – su didele galva, liežuviu, lūpomis, kojomis ir rankomis. Šis piešiamas taip todėl, nes mūsų smegenys taip suvokia visa kūną – gausiausiai įnervuotos ir aktyvios smegenų vietos atsakingos už galvos, kojų ir rankų motoriką bei sensoriką.  

Jeigu pieštume žirgo homunkulą šis atrodytų beveik panašiai – daugiausiai ir aktyviausiai veikianti smegenų žievės dalis, atsakinga už sensoriką galvoje, kantaro srityse, akyse, ausyse, liežuvyje, gogo srityje ir kanopose.

Įvykus traumai lokalizuotoje kūno vietoje pažeidžiamos ne tik toje vietoje esančios nervinės galūnėlės, tačiau įvyksta ir smegenų žemėlapio “reorganizacija” – įvertinamas patirtos traumos specifiškumas, lokalizuojama vieta, įvertinamas traumos sunkumas.  Šis smegenų vertinimas, ar reorganizacija trunka ilgą laiką – nuo pat pirmosios traumos minutės iki kelių mėnesių po jos. 

Patyrus traumą, paveikiama centrinė nervų sistema, periferinė nervų sistema, taip pat matome ortopedinius/judėjimo pakitimus žirgo judesyje. Neretai pasireiškia edema ir uždegimas ir šių procesų pasekoje išskiriamos cheminės medžiagos, kurios gali turėti tiek neigiamą, tiek teigiamą poveikį patirtai traumai ir smegenų veiklai. Išskiriami įvairūs citokinai, kurie reguliuoja imuninį atsaką, uždegimą ir kraujo ląstelių gamybą. Taip pat išskiriami augimo faktoriai, kurie lemia ląstelių proliferaciją, žaizdų gijimą.

Taip pat išskiriami neurotropiniai faktoriai, kurie lemia augimą, išgyvenimą, nervinių ląstelių diferencijaciją. Vienas svarbiausių jų BDNF (brain derived neurotrophic factor) – smegenų neurotrofinis faktorius, arba dar kitaip vadinamas abrineurinas. Šis faktorius gaminamas galvos smegenyse, inkstuose, skeleto raumenyse, motoriniuose neuronuose. Jo paskirtis nervų sistemoje yra išties ypatinga – šis palaiko jau esančių neuronų gyvybingumą ir skatina naujų augimą, diferencijaciją. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, jog šio BDNF faktoriaus gamybą galime aktyvinti net 3 kartus užsiimant aerobinėmis treniruotėmis (o žmonėms – intenstyviai minant dviračiu) ir įvairiomis kognityvinėmis stimuliacijomis (aplinkos pakeitimu, naujų dalykų mokymusi) o tai lemia, jog galime sustabdyti ar prilėtinti neigiamus smegenų pažeidimus įvykus traumoms.

Patyrus traumą specifiškoje smegenų vietoje, atsakingoje už traumos lokalizaciją, stipriai sumažėja arba visai dingsta šio smegenų centro aktyvumas – tai gali įvykti per kelias valandas, o kartais dienas nuo patirtos traumos. Vėliau pranyksta šios smegenų lokalizacijos ir motorinis jautrumas. Nuo šių padarinių gyvūno kūne galime pastebėti silpnumą, atrofiją, skausmą. Šis procesas vadinamas „smegenų nutylimu“ – įvykus traumai paveikiami ne tik lokaliai esantys neuronai, tačiau ir galvos smegenys ir jose esantys centrai.

Reabilitacijoje svarbi sąvoka neuroplastiškumas, paprasčiau tariant – prisitaikymas, galvos smegenų aktyvus gebėjimas keistis, reaguojant į naują dirgiklį (naujos patirtys). Kai kuriuose moksliniuose šaltiniuose šią smegenų duotybę galime rasti pavadinta „smegenų gimnastika“. Ši sąvoka nėra nauja, jos pradininkas neurologas Santiago Ramon y Cajal jau 19 amžiuje tyrinėdamas pastebėjo, jog smegenys gali kisti, prisitaikyti, analizuoti ir dinamiškai keistis, ypatingai taikant ir stimuliuojant jas per odą (gyvūnams – per kailį). 

Būtent ši smegenų funkcija ypatingai svarbi reabilitacijoje – norint išvengti jau minėto „smegenų nutylimo“, reabilitaciniu laikotarpiu turime ne tik stiprinti kūną – raumenis, sausgysles ir sąnarius, tačiau atkreipti dėmesį ir į galvos smegenis.

Šiam tikslui pasiekti skiriami terapeutiniai pratimai (būtent jie aktyvina minėtojo BDNF išskyrimą), žirgas pratinamas prie naujų patirčių kartu naudojant ir teigiamą paskatinimo priemonę (minėtoji kognityvinė terapija), taikomos reabilitacinės priemonės kaip kinezioteipavimas (norint aktyvuoti ir skatinti propriocepciją buvusios traumos vietoje).

Tad gydant patologiją – gydykime ir galvos smegenis.