Laukinių ir naminių žirgų mikrobioma – ką sako mokslas?
Virškinamojo trakto mikroorganizmai tiek žmonių, tiek gyvūnų organizme gyvuoja simbiozės principu – trumpai tariant – teikia vienas kitam naudą. Ši žarnyno mikrobioma nešioja didelę dalį genetinės medžiagos, reikalingos šeimininko organizmo sveikatingumui bei išgyvenamumui – absorbuojant tam tikras medžiagas, vienas chemines molekules paverčiant kitomis ir kaupiant įvairias maistines medžiagas riebalinio audinio pavidalu organizme. Kai kurie mikroorganizmai dalyvauja vitaminų produkcijų grandinėse, priskiriami tam tikrų molekulių, pvz.: nesočiųjų riebalų rūgščių gamyboje ir kita.
Keičiantis pasauliui ir keičiantis požiūriui tiek į asmens, tiek į gyvūno higieną ir jo laikymą – keičiasi ir žarnyne esanti mikrobiota. Vis dažniau keliama hipotezė, jog žinduolių virškinamojo trakto mikrobiota bėgant metams pasikeitė dėl higienos, vartojamų pašarų kokybės ir naudojamų medicininių preparatų.
Žirgų mikrobiomos tyrimai kol kas pasaulyje yra šiek tiek apriboti – jų yra, tačiau faktas, jog jų reikia daug daugiau. Tačiau visuose moksliniuose šaltiniuose galima rasti išvadas, jog stengiantis išvengti virškinamojo trakto mikroorganizmų sumažėjimo, galima išvengti tam tikrų ligų atsiradimo – kolitų, laminitų, dieglių ir kitų metabolinių ligų.
Apžvelkime mokslinį tyrimą, publikuotą 2022 metų vasario mėnesį. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti iš trijų skirtingų žemynų esančių žirgų išmatose esančią mikrobiomą – palyginti ją su laukinių ir naminių žirgų išmatomis (tyrime išskirtos lokacijos: Argentina, Europa, Japonija). Iš viso tiriamųjų žirgų buvo 57.
Tyrimo rezultatai buvo išties įdomūs. Svarbiausias skirtumas, pastebėtas tarp laukinių ir naminių žirgų – naminių žirgų išmatose rasti genai, kurie gali lemti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms – tetraciklinų grupės antibiotikams. Taip pat pastebėta, jog Eukariotų grupės mikroorganizmų (t.y. ląstelių, turinčių branduolį, kurios sudaro bendrą virškinamojo trakto mikroflorą, pvz.: grybų ląstelės) visai nėra arba beveik nebėra domestikuotų žirgų organizmuose. Lygiai taip pat pastebėtas virusų, esančių išmatose sumažėjimas naminių žirgų organizmuose.
Mokslininkų keliamos išvados, jog tiek gyvūnų šėrimo rutina, naudojami pašarai, naudojami medikamentai turi itin didelę įtaką žirgų virškinamojo trakto mikroorganizmų skaičiui ir jame esančioms rūšims. Būtent todėl kiekvieno žirgų augintojo siekis turėtų būti atkurti kuo natūralesnę aplinką gyvūnui – leisti ganytis levadoje, bendrauti su gentainiais, nekelti papildomo streso ir saikingai treniruotis. Taip pat galite padėti įvairiomis priemonėmis – papildais ar probiotikais, ypač po agresyvaus gydymo įvairiais medikamentais ar antimikrobinėmis medžiagomis.
Prisegama nuoroda į atliktą minėtąjį tyrimą: