KRYŽKAULIO-KLUBAKAULIO SĄNARIO DISFUNKCIJA

Arklių kryžkaulio-kubakaulio sąnarys yra dubens srityje ir atlieka svarbų vaidmenį judėjimo metu ir nešant apkrovą. Kryžkaulio-klubakaulio sąnaryje galime rasti dviejų skirtinų tipų kremzles: kryžkaulio sąnarinis paviršius yra padengtas hialinine kremzle, o tai sąnariui padeda prisitaikyti prie gniuždomosios apkrovos ir tolygaus judėjimo – suteikiama amortizacija, o klubakalio sąnario paviršius padengtas skaiduline kremzle, kuri skirta tvirtai atramai, tempimui ir suspaudimui. Šio sąnario judėjimas yra sudėtingas ir santykinai nežymus 2-3% – vertinant sąnario judėjimo amplitudę. 

Apatinė, plačioji ir viršutinė kryžkaulio sausgyslės padeda riboti judesius ir taip perduoti jėgą iš užpakalinių kojų atsispyrimo metu. Tai svarbus aspektas, norint veiksmingai reabilituoti arklių kryžkaulio sąnario skausmą ir disfunkciją – reikalingas ne tik poilsis ir skausmo malšinimas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į galinių kojų atsispirmą ir raumenų koordinaciją. Tam reikalingi specialūs reabilitaciniai pratimai bei fizioterapinė pagalba.

Egzistuoja dvi pagrindinės arklių kryžkaulio sąnario skausmo ir disfunkcijos formos: 

Pirmoji pasitaiko žirgams, kuriems būdingi nespecifiniai simptomai, tokie kaip blogas užpakalinių galūnių impulso pralaidumas, krūtinės ir juosmens bei juosmens-kryžkaulio srities sustingimas ir aukštas galvos pastatymas. Šie simptomai paprastai pagerėja po vietinės kryžkaulio-klubakaulio srities anestezijos. Tačiau patologiniai pokyčiai, sukeliantys šią disfunkciją, nėra visiškai aiškūs. Tik 43 % arklių, kuriems buvo taikyta vietinė anestezija, buvo nustatyti teigiami scintigrafijos rezultatai ir tik 32 % arklių, kuriems buvo atliktas ultragarsinis rektinis tyrimas, buvo nustatyti pakitimai kryžkaulio-klubakaulio sąnario srityje. Tai įrodo, jog skausmas gali būti susijęs su periartikulinėmis (šalia sąnario esančiomis) struktūromis, o ne su specifiniais osteoartritiniais pokyčiais. Kyla hipotezė, jog šie klinikiniai požymiai turėtų būti siejami su sąnario funkciniais ir motoneuroniniais kontrolės sutrikimais, bei tokiomis pažeidomis kaip kryžkaulio raiščių desmitais, kurie yra pastebimi žmonių medicinoje.

Kita šio sąnario disfunkcinė forma  yra tiesiogiai sietina su sąnario patalogijomis. Tokiu atveju stebimi ryškūs judesio pakitimai kartu su raumenų (miopenija) ir kaulų asimetrijomis (vienas klubas vizualiai tarsi aukščiau už kitą). Taip pat pastebėta, jog šie žirgai retai teigiamai sureaguoja į regioninę sąnario anesteziją. 

Taigi, šios dvi skirtingos disfunkcijų variacijos reikalauja ir skirtingų gydymo metodų.

Diagnostikos iššūkiai.

Diagnozuoti kryžkaulio-dubens sąnario disfunkciją gali būti sudėtinga. Simptomai paprastai pasireiškia lėtai ir gali skirtis nuo žirgo individualiai. Disfunkcija gali pasireikšti eisenos pokyčiais, noru ilsinti užpakalines kojas ar matomais raumenų ir skeleto simetrijos pokyčiais. Kaip jau buvo minėta straipsnio pradžioje, kai kuriais atvejais, taikant diagnostinę anesteziją arklių būklė pagerėja nedaug arba visai nepagerėja, o tai rodo ryškius degeneracinius pokyčius kryžkaulio-klubakaulio sąnariuose.

Veiksmingas gydymas prasideda nuo gero arklio sąnarių biomechanikos supratimo. 

Išskiramos dvi svarbios sąvokos:

• Neutralioji zona. Sąnario judesio diapazono dalis, kurioje pasipriešinimas yra minimalus. Norint veiksmingai gydyti kryžkaulio sąnario problemas, labai svarbu suprasti ir valdyti neutralią zoną. Kad ji nebūti per judri – esant raumenų atrofijai, raiščių pažeidimui, koordinacijos sutrikimui, ar nejudri – esant osteofitams ir raumenų hipertrofijai.

• Raumenų sistemos įtaka. Nors nė vienas raumuo tiesiogiai neveikia kryžkaulio sąnario, reabilitacijoje daugiausia dėmesio skiriama raumenims, kurie netiesiogiai veikia sąnarį. Stabilizuojančios raumenų grupės: giliejį raumenys – mm. Multifidus, m. psoas minor, m sacrocaudalis laterali et medialis, taip pat diafragma, pilvo sienos raumenys) ir judėjimo raumenų grupės m. gluteus medius, m.biceps femoris, m. semitendinosus, m. semimembranosus.

Klinikiniai ypatumai ir reabilitacijos metodai

Kryžkaulio-dubens sąnarių disfunkcijai atpažinti reikia atidžiai stebėti ir atlikti dinaminę ir statinę apžiūrą. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: pakitusi eisena, sunkumai stovint ant vienos kojos, nenoras tiesti koją atgal, raumenų ir dubens asimetrija bei vietinis jautrumas ir kojų ilsinimas.

Išsamus reabilitacijos planas turėtų susidėti iš:

Skausmo valdymas: paprastai pirmiausia reikia kontroliuoti skausmą medikamentais, manualine terapija ir fizioterapija (INDIBA terapija).

Judesių amplitudės atkūrimas: judesių amplitudės gerinimo/atkūrimo metodai yra labai svarbūs, ypač jei yra funkcinis nestabilumas.

Tiksliniai pratimai: svarbu paskirti pratimus pažeistai sričiai stiprinti ir stabilizuoti. Šie pratimai turėtų būti pritaikyti kiekvieno žirgo poreikiams, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip raumenų tipas ir simptomų sunkumas.

Pagalbinių priemonių naudojimas: Treniruočių pagalbinės priemonės (kavaletės, elsatinės gumos, kinezeioteipai ir tt.) gali padėti treniruoti atitinkamus raumenis ir pagerinti sąnarių stabilumą. Svarbu atkreipti dėmesį, jog išvardintos pagalbinės treniruočių priemonės į žirgo rutiną gali būti įvedamos tik tada, kai organizme pašalintas skausmo jautimas. Kitu atveju ilgainiui galime turėti kompensacinius mechanizmus, nuo netaisyklingos judėjimo biomechanikos  juosmens-kryžkaulio zonoje. 

O svarbiausias aspektas  – INDIVIDUALIZUOTA REABILITACIJA.

Individualizavimas yra raktas į sėkmingą reabilitaciją. Kiekvieno žirgo mankštos programa turėtų būti specialiai parengta taip, kad atitiktų unikalią jo būklę ir gebėjimus. Nuolatinis stebėjimas ir koregavimas užtikrina, kad pratimai išliktų veiksmingi ir atitiktų žirgo sveikimo procesą.

Taigi, arklių kryžkaulio, dubens sąnario disfunkcijos gydymui reikia gerai išmanyti anatomiją ir taikyti individualų gydymo metodą. Tinkamai derinant skausmo malšinimą, gydomuosius pratimus ir nuolatinę priežiūrą, šią ligą turintys arkliai gali atgauti judrumą ir grįžti į optimalų aktyvumo lygį.