FASCIJOS NEPASLANKUMAS

Anatomijoje ir judėjimo biomechanikoje dažnai per mažai dėmesio skiriama jungiamojo audinio funkcijai ir reikšmei organizme. Tradiciškai aiškinamoje anatomijoje, raumenys yra apibūdinami kaip atskiri vienetai, kurie turi pradžią, tvirtinimosi vietą, funkciją. Vertinant žirgą iš holistinės perspektyvos, anatomija yra aiškinama kaip vientisa struktūra, jungianti tiek vidaus organus, tiek išorines ar raumenines struktūras per jungiamojo audinio fasciją.

Geriausiai ši jungiamojo audinio – fascijos, svarba judėjime gali būti apibūdinama būtent sausgyslės susiformavime. Kiekvienas skeleto raumuo sudarytas iš keleto funkcinių struktūrų: raumeninės skaidulos, kuri yra apdengta vidiniu jungiamuoju audiniu (lot.endomysium). Grupė keleto raumeninių skaidulų yra vadinama raumeniniu pluoštu. Keletas raumeninių pluoštų kartu su laisvosiomis nervų galūnėlėmis, arterijomis ir venomis, apdengtų išoriniu jungiamuoju audiniu (lot.perimysium) ir bendru jungiamuoju dangalu (lot.epimysium) suformuoja raumenį. Visi šie trys (endomysium, perimysium, epimysium) įvairių raumens sluoksnių jungiamieji audiniai suformuoja sausgyslę, kuri jungia raumenį prie kaulo. Taip, sausgyslė yra fascija – jungiamasis audinys, kuris vėliau dengia ir kaulą bei jo vidines struktūras.

Jungiamasis audinys pagal savo lokaciją stipriai skiriasi tiek tvirtumu, tiek elastingumu. Kūno paviršiuje esanti fascija (pvz.: poodyje, išorinis raumenis dengiantis sluoksnis, vidurinis raumenis dengiantis sluoksnis) yra itin paslanki ir elastinga, sudaryta iš plonų ląstelių – fibroblastų, išsidėsčiusių netaisyklingai – tinkliškai. 

Vidaus organus, sausgysles, raiščius dengianti fascija yra itin tvarkingai išsidėsčiusi, stora, ne tokia elastinga.

Tvarkingai išsidėsčiusios ląstelės + storas jų sluoksis = stabilumas

Tinkliškai išsidėsčiusios ląstelės + plonas  jų sluoksnis = mobilumas

Fascija sudaryta iš ląstelių – fibroblastų. Kada atsiranda fascijos nepaslankumas? Kai šios ląstelės (fibroblastai) virsta į miofibroblastus. Šis ląstelių pasikeitimas iš vienų į kitas gali atsirasti nuo daugelio faktorių, tačiau dažniausiai pasikeitus fascijos tonusui viename ar kitame raumenyje (pavyzdžiui, spaudžiant netinkamam balnui ar pobalniui į m.longissimus dorsi balno galo zonoje, ar netaisyklingai dėl kompensacinių mechanizmų perdirbant vieną ar kitą kaklo raumenį) mechanoreceptoriai, esantys kiekviename raumenyje siunčia nervinį impulsą, nuo kurio pradeda veikti autonominė nervų sistema – išskiria tam tikrus cheminius elementus vadinamus citokinais, kurie veikia lokaliai žalojamos fascijos pH. Nuo šio pH pokyčio padidėja fascijos tempimas ir nejudrumas, nepaslankumas. Taip pat šiam ląstelių pokyčiui turi įtakos hormoniniai faktoriai, simpatinė nervų sistema ir jos veikla.

Kaip ir galite skaityti mūsų anksčiau rašytuose straipsniuose apie fasciją RAUMENYS IR FASCIJA, FASCIJA IR KLAJOKLIS NERVAS, YPATINGOJI FASCIJA– ši organizmo struktūra turi nepamainomą funkciją ir svarbą tiek žmogaus, tiek žirgo kūne.

Tačiau ar susimąstėte, kokią įtaką žirgo fascijai gali turėti kastracinė intervencija? Apie tai skaitykite jau kitą savaitę!