Fascija - kodėl ji ypatinga?
Fascija fizioterapeutų, chiropraktikų, osteopatų ir kitų manualinių terapijų terapeutų kiekvieną dieną sutinkama struktūra. Nors šiomis dienomis žinoma gana nemažai apie fasciją, jos struktūrą, anatominę lokaciją, tačiau atliekamų išsamesnių mokslinių tyrimų yra palyginti mažai. Žinoma, jog daugelis tyrimų ir žinių yra iš žmonių medicinos, kuriomis mes grindžiamės šiandieną.
Per pastaruosius penkerius metus mokslinėje literatūroje fascijos apibūdinimas reikšmingai pasikeitė: anksčiau fascija būdavo apibrėžiama kaip kolageninių skaidulų struktūra, kuri atskiria raumenis ir organus lyg membrana. Tačiau vis dažniau randame naują ir reikšmingai pasikeitusį fascijos apibūdinimą: fascija yra viena struktūra, kuri neturi nei pradžios nei pabaigos taško, ši struktūra jungia audinius ir organus – atsakinga už skirtingų organizmo sluoksnių, kūno dalių, organų susijungimą ir sąveiką.
2018 metais fascijos mokslinių tyrimų kongrese buvo pasiūlyta dar tiksliau apibrėžti ir apibūdinti fasciją kaip sistemą, o ne struktūrą, sudarytą iš trijų skirtingų sudedamųjų dalių (kolageninio, randinio ir jungiamojo audinių) ir ši struktūra paliečia įvairias organizmo vietas ir audinius: riebalines ląsteles, neurovaskulinę sistemą, giliąją ir paviršinę fascijos dalis, sąnarines kapsules, raiščius, įvairias membranas ir pertvaras, smegenų dangalus, sausgysles, organų fasciją (serozą, adventiciją), raumenis ir jų dangalus. Fascija ir jos sukurta sistema apgaubia, įsiterpia ir prasiskverbia pro organus, raumenis, kaulus, nervines skaidulas ir būtent tokiu būdu visas gyvas organizmas sujungiamas į vieną bendrą visumą.
Galima išskirti dvi skirtingas fascijos grupes pagal funkciją: paviršinė ir gilioji (remiantintis naujausiais tyrimais šiose grupėse yra 12 skirtingų linijų). Paviršinė fascija dengia raumenis ir yra ypatingai svarbi žirgo stovėsenos ir laikysenos palaikyme – ji yra laisvesnė struktūra, lyginant su giliąja. Gilioji fascija sudaryta iš skaidulinio jungiamojo audinio ir apgaubia vidinius raumenis, kaulus, kraujagysles ir histologinių tyrimų metu pastebėta kad ji ne tik gaubia bet ir įeina į nervinių skaidulų sandarą, todėl jie juda ir ilgėja kartu su visa fascija. Taip pat svarbu paminėti, jog tokios struktūros kaip sausgyslės, raiščiai, sąnarinė kapsulė ir pertvara yra apibrėžiamos kaip fascijos.
Taip pat fascija atlieka daug funkcijų gyvame organizme: apsaugo vidinius organus, struktūriškai palaiko laikyseną ir kūno struktūrą, jungia įvairius organus ir audinius, aktyviai dalyvauja randinio audinio formavime, atlieka judėjimo funkciją, sumažiną trintį raumenų judėjimo metu hialurono rūgšties pagalba, vykdo propriocepcijos reakcijas, fascijose išsidėstę mechanoreceptoriai, kraujagyslės ir nervinės skaidulos.
Suprantant šią organizmo sandarą ir fascijos reikšmę galime atsakyti į klausimą, kodėl dažnai patologijos, kurios atrodo jog yra kaulinės sistemos pažeidimai, dažnai išsprendžiamos manipuliuojant minkštuosius audinius, trigerinius taškus bei nejudrią/surandėjusią fasciją ir atpalaiduojant ją.
Prisegtoje vaizdo įrašo nuorodoje galite matyti kaip fascija atrodo gyvame organizme skrodimo metu, jos prisijungimą prie kiekvieno audinio sujungiant kūną į vieną bendrą visumą.