Fascija ir Klajoklis nervas
Neretai streso reakcija organizme pasireiškia raumenų įtampa (traumos atveju), arba “kaukis-bėk” atsaku (emocinio streso atveju) – tiek žmonės, tiek gyvūnai kartais “sustingsta”, sustoja virškinamasis traktas, kad energija būtų panaudota tikslingai – susitvarkyti su stresoriumi. Tačiau pažvelgus šiek tiek giliau į kūno – smegenų sąveiką ir tarpusavio ryšį galime pamatyti, jog fascija atlieka itin reikšmingą vaidmenį streso valdyme. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog Klajoklis nervas (X-oji galvinių nervų pora) perduoda informaciją iš pakitusios fascijos į smegenis. Fascija taip pat svarbi mūsų atsistatymui – fizinių jėgų ir emocinio balanso atstatyme.
Fascija apibūdinama kaip jungiamasis audinys, lyg skaidulinis tinklas, kuris gaubia viso kūno struktūras ir sistemas, taip pat įeina į anatominę sudėtį. Ji skirstoma į kelias rūšis pagal sandarą, struktūrą ir vietą organizme – ją galime rasti paviršiniuose sluoksniuose iš karto po oda, taip pat gilesnėse kūno struktūrose – aplink kaulus ir raumenis. Taip pat visceralinę/giliąją galime rasti aplink plaučius, širdį ir kitus organus. Pagrindinė fascijos funkcija – “sutepti” struktūras, kad jos galėtų laisvai judėti. Taip pat fascija dalyvauja cheminių medžiagų organizme perdavime, hormonų – adrenalino, estrogeno, insulin, oksitocino ir neurotransmiterių – serotonino, dopamino.
Suprantant šias fascijos funkcijas svarbu suprasti, jog bet koks fascijos judrumo pažeidimas/sumažėjimas gali turėti įtakos ne tik vietiškai, bet ir visam organizmui. Fascijos nejudrumas, ar fascijos patologijos gali atsirasti dėl nepakankamo judėjimo, traumos, netinkamos jojimo įrangos. Gera žinia ta, jog fascija gali būti “judinama” ir treniruojama manualinėmis terapijomis, kvėpavimu bei aktyvia fizine veikla.
Klajoklis nervas yra X-oji kranialinių nervų (kurie išeina iš galvos smegenų, jų iš viso yra dvylika) pora, kuri tęsiasi per visa žirgo kūną. Besitęsdamas nuo pat galvos smegenų, šis nervas įnervuoja gerklas, krūtinės organus, diafragmą, virškinamąjį traktą, atsakingas už parasimpatinės nervų sistemos atsaką.
Kuo tai susiję su fascija? Klajoklis nervas perduoda nervinius impulsus apie fascijos pakitimus į galvos smegenis ir atvirkščiai – tokiu būdu perduodama informacija apie fascijos būklę visame organizme. Būtent patirto streso/šoko/traumos metu organizme aktyvuojamas simpatinės nervų sistemos “kaukis-bėk” atsakas, na o tuo pačiu metu Klajoklis nervas aktyvuoja parasimpatinės nervų sistemos veiklą (nuramina organizmą) tam, kad pristabdytų streso sukeltus ir aktyvuotus procesus organizme. Tokiu būdu aktyvuojama gyvūno kūno homeostazė – balansas.
Klajoklis nervas taip pat turi nemažai įtakos virškinimo veiklai, dar vadinamas žarnyno-smegenų jungtimi. Įdomus faktas, jog neretai literatūros šaltiniuose žarnyną apibūdina kaip “antras organizmo smegenis” – būtent todėl, nes jis sugeba produkuoti tas pačias chemines medžiagas (neurotransmiterius) kaip ir galvos smegenys. Šios cheminės medžiagos yra perduodamos per Klajoklį nervą į smegenis iš žarnyno ir atvirkščiai, o šiame procese dalyvauja ir fascija.
Svarbu paminėti tai, jog fascija dar gali būti apibūdinama kaip didžiausias jutimo organas. Joje yra apie 250 milijonų laisvųjų nervinių galūnėlių (remiantis žmonių medicinos mokslais, tad pasvarsčius apie žirgo kūno dydį ir žmogaus kūno dydį – greičiausiai žirgo organizme rastume jų dar daugiau).
Šios laisvosios nervinės galūnėlės daugiausia yra sensorinės (atsakingos už įvairius jutimus), jų yra 3 kartus daugiau negu motorinių (atsakingos už judėjimą) – būtent todėl fascija ir perduoda informaciją galvos smegenims apie pokyčius kūne, raumenyse ar kituose organuose.
Tiek fascijos, tiek Klajoklio nervo tonusui ir funkcijai palaikyti svarbi fizinė veikla. „Pažadinti“ Klajoklį nervą galima atliekant įvairius tempimo, galvos tiesimo pratimus – juos dažnai skiriu žirgams darbui namuose.
Svarbiausia, organizmo homeostazė – balansas: struktūros negali funkcionuoti atskirai, jos priklausomos viena nuo kitos.