Category: Treniravimas ir papildomos priemonės

2022m. atliktame tyrime buvo iškelta hipotezė, jog darbas nuo žemės su kavaletėmis turės įtakos sąnarių judėjimo amplitudei (kaip ir buvo įrodyta ir anksčiau atliktuose moksliniuose tyrimuose), tačiau kartu vertintas ir pakaušio, dubens, gogo sričių judėjimas bei klubo sąnario veikla.

Pasaulyje vis daugėja tyrimų įrodančių, jog netinkamai pritaikytas balnas žirgo nugarai turi itin neigiamą įtaką žirgo raumenynui tiesiogiai bei ilgainiui – visai žirgo judėjimo biomechanikai. Daugėjant tyrimų su balnais taip pat didesnis dėmesys skiriamas ir kitai jojimo įrangai – pobalniams, kamanoms ir kita. Deja, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rezultatų įrodo, jog paminkštinimai dažnu atveju sukelia tik dar daugiau žalos, nei naudos.

Papildomos treniravimo priemonės (šiuo atveju parišimai) literatūroje apibrėžiamos kaip priemonės, kuriomis stengiamasi išmokyti žirgą ir padėti jam atlikti vieną ar kitą judesį, manevrą, išlaikyti poziciją, skatinti kūno simetriškumą ir pagerinti žirgo darbo kokybę, našumą.

Visi žirgai turi šiokį tokį raumenų asimetriškumą, kuris itin ryškiai stebimas po patirtų traumų. Remiantis Danijos mokslininkų nuomone, viskas, ką mes turime padaryti, norint paskatinti silpnesnės galūnės raumenų augimą yra priminti žirgui, jog jo silpnoji galūnė yra būtent ten, kur ji yra ir leisti jam ją jausti.

Dažnai kalbama apie balno tinkamumą žirgui ir apie jo netinkamumo sukeliamą žalą ar diskomfortą. Norint suprasti ar balnas tinkamas ar ne, reikia turėti žinių, tačiau ar susimąstėte, jog galite netinkamo balno „žymes“ pamatyti ir kitame jojimo inventoriuje?

Žirgų ir kitų gyvūnų reabilitacija dažnai remiasi žmonių medicinoje atliktais moksliniais tyrimais ir jų rezultatais. Įvairūs kūno pratimai, darbas su elastinėmis gumomis, darbas propriocepcijos skatinimui – visi šie gydymo būdai buvo pritaikyti žirgų reabilitacijoje per paskutinius 5-10 metų ir naudojami išties sėkmingai, tačiau mokslinių tyrimų ir šių gydymo būdų efektyvumo pagrindimo nėra tiek daug.

Gamtoje tiek žmonės, tiek žirgai yra asimetriški: viena kūno pusė „vedančioji“, t.y. stipresnė už kitą kūno pusę, taip pat žirgų asimetrija ar netolygumas gali būti stebimas kanopų nusidėvėjime dėl polinkio ganyklose rupšnoti žolę atkišus vieną ar kitą priekinę galūnę dažniau. Taip pat jauni žirgai turi didesnį polinkį į kūno asimetriją, kuri ilgainiui išnyksta dėl aktyvaus treniravimo.

2014 metais atliktame tyrime (Brown) buvo vertinamas darbo nuo žemės su kavaletėmis aktyvumas ir įtaka žirgo organizmui. 8 žirgai atlikinėjo pratimus nuo žemės su įvairaus aukščio kavaletėmis – padėtomis ant žemės, žemai esančiomis kavaletėmis (11cm aukščio) ir aukštai esančiomis kavaletėmis (20cm). 

Kaip ir nugaros raumenų, taip ir pilvo sienos raumenų judesiai yra gyvybiškai svarbūs taisyklingam stuburo palaikymui žirgo judėjimo metu. Ne visi žirgai turi tinkamai išvystytą raumenyną, ir norint jį sustiprinti ir padėti žirgui judėti vis dažniau pasitelkiamos papildomos priemonės kaip įvairios treniravimo sistemos su gumomis ar netgi kinezioteipavimas.

Dažnai girdime iš žirgų savininkų, jog žirgas jutriai reaguoja į dedamą pavaržą tačiau ar susimąstėte kokios to priežastys?
Dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas elgesys, kai veržiama pavarža yra atsitraukimas atgal ar į šoną, aktyvus uodegos judinimas, ausų sukimas, kai kuriais atvejais netgi kandimas.