Category: Anatomija ir jos struktūros

Kanopos veikimo principas  gana primityvus, t.y. didžiojo kraujo apytakos rato metu į kanopas sutekėjęs arterinis kraujas pakeičiamas veniniu, kuris  grąžinamas atgal į širdį, kai žirgas perkelia visą kūno svorį ant kanopos judėjimo metu. Šis kraujo judėjimas vyksta dėl itin tankiai išdėstyto kraujagyslių rezginio, kuris gali būti randamas aplink šonines (lateralines)  kanopos kremzles ir visame kanopos paviršiuje.

Žirgo ašinis skeletas sudarytas iš kaukolės, 7 kaklo slankstelių (C1-C7), 18 krūtinės slankstelių (T1-T18)(ir tiek pat porų šonkaulių), krūtinkaulio, 6 juosmens slankstelių (L1-L6),  kryžkaulio bei uodegos slankstelių. Kaklo slanksteliai, kaip ir kitos kaulinės struktūros, sujungti sąnarinėmis jungtimis. Kaklui judant įvairiomis kryptimis šios atitolsta/priartėja. 

Neretai streso reakcija organizme pasireiškia raumenų įtampa (traumos atveju), arba “kaukis-bėk” atsaku (emocinio streso atveju) – tiek žmonės, tiek gyvūnai kartais “sustingsta”, sustoja virškinamasis traktas, kad energija būtų panaudota tikslingai – susitvarkyti su stresoriumi. Tačiau pažvelgus šiek tiek giliau į kūno – smegenų sąveiką ir tarpusavio ryšį galime pamatyti, jog fascija atlieka itin reikšmingą vaidmenį streso valdyme.

Reabilitacijos mokslo pasaulyje pradedamos nagrinėti sumažėjusio atletiškumo, arba angliškai „poor performance“ priežastys, kurios nesusijusios su kojų šlubavimu – netinkamas ir nepakankamai geras žirgo nugaros funkcionalumas. Viena iš pagrindinių patologijų, lemiančių nugaros skausmą ir nepakankamą jos funkcionalumą – besiliečiantys nugaros slanksteliai ar „kissing spine“.

Paprastai sakant, funkcinė anatomija yra mokslo sritis, tyrinėjanti anatomiją, judėjimą ir kartu vykstančias fiziologines reakcijas. Trumpais žodžiais tariant –  struktūra atitinka funkciją, o funkcija atitinka struktūrą (tai yra vienas iš osteopatijos pamatų).  Kai kuriuose literatūros šaltiniuose galite rasti, jog funkcinė anatomija yra apibūdinama kaip viena iš biomechanikos mokslo dalių.

Žirgo stuburas ir visos jį palaikančios struktūros ne retai literatūroje apibrėžiamos kaip tiltas, jungiantis skeletą (kaklo ir nugaros slankstelius) su galūnėmis. Stuburą palaikantys raumenys atlieka dinaminio stabilumo funkciją, laiko visą žirgo kūną ir jo svorį. Šiems raumenims priskiriami priestuburiniai, pilvo ir įstrižiniai raumenys.

Dažnai po skirtingų organizmo traumų žirgams taikomi ir rekomenduojami skirtingi reabilitaciniai nurodymai: ramybės būsenos trukmė, mankštų dažnumas ir ilgumas, papildomų reabilitacinių priemonių paskyrimas, manualinių terapijų reikalingumas ir jų rekomenduojamas dažnumas. Būtent todėl, jog kiekvienas audinys (kaulai, sausgyslės, raiščiai, fascija, raumenys) yra skirtingas. Svarbu suprasti kiekvieno šio audinio gijimo fazes ir fiziologinius procesus tam, kad galėtume paskatinti gijimą nepadarant papildomos žalos.

Fascija fizioterapeutų, chiropraktikų, osteopatų ir kitų manualinių terapijų terapeutų kiekvieną dieną sutinkama struktūra.  Nors šiomis dienomis žinoma gana nemažai apie fasciją, jos struktūrą, anatominę lokaciją, tačiau atliekamų išsamesnių mokslinių tyrimų yra palyginti mažai. Žinoma, jog daugelis tyrimų ir žinių yra iš žmonių medicinos, kuriomis mes grindžiamės šiandieną. 

Kai pažiūrite į savo arklio kanopą, ar vis dar pastebite „gamtos“ paliktus ženklus, t.y. kanopų nusidėvėjimą į vieną ar kitą pusę daugiau ar mažiau? Ar vis dėlto jūsų žirgui reikalinga sisteminga kalvio pagalba? O kai žirgas ima pašarą ar rupšnoja žolę, ar matote, kaip jis kramto? Kaip ima pašarą lūpomis? Ką daro su savo kandžiais (t.y. priekiniais dantimis)?