GILIEJI NUGAROS RAUMENYS IR JŲ SVARBA

Žirgo stuburas ir visos jį palaikančios struktūros ne retai literatūroje apibrėžiamos kaip tiltas, jungiantis skeletą (kaklo ir nugaros slankstelius) su galūnėmis. Stuburą palaikantys raumenys atlieka dinaminio stabilumo funkciją, laiko visą žirgo kūną ir jo svorį. Šiems raumenims priskiriami priestuburiniai, pilvo ir įstrižiniai raumenys.

LAIKYSENA IR REABILITACIJA

Kas yra laikysena? Literatūroje galime rasti ją apibūdintą kaip raumeninės – kaulinės sistemos balanso palaikymas, kuris apsaugo organizme esančias struktūras nuo traumos ar progresuojančios deformacijos. Tai šiek tiek skiriasi nuo “organizmo susiformavimo” arba kitaip vadinamos organizmo konformacijos – ko mes pakeisti nebegalime, pvz: slankstelių dydžio ar raumenų/fascijų įgimtų patologijų, o laikyseną – galime koreguoti.

ĮVAIRIŲ ORGANIZMO AUDINIŲ GIJIMAS

Dažnai po skirtingų organizmo traumų žirgams taikomi ir rekomenduojami skirtingi reabilitaciniai nurodymai: ramybės būsenos trukmė, mankštų dažnumas ir ilgumas, papildomų reabilitacinių priemonių paskyrimas, manualinių terapijų reikalingumas ir jų rekomenduojamas dažnumas. Būtent todėl, jog kiekvienas audinys (kaulai, sausgyslės, raiščiai, fascija, raumenys) yra skirtingas. Svarbu suprasti kiekvieno šio audinio gijimo fazes ir fiziologinius procesus tam, kad galėtume paskatinti gijimą nepadarant papildomos žalos.

YPATINGOJI FASCIJA

Fascija fizioterapeutų, chiropraktikų, osteopatų ir kitų manualinių terapijų terapeutų kiekvieną dieną sutinkama struktūra.  Nors šiomis dienomis žinoma gana nemažai apie fasciją, jos struktūrą, anatominę lokaciją, tačiau atliekamų išsamesnių mokslinių tyrimų yra palyginti mažai. Žinoma, jog daugelis tyrimų ir žinių yra iš žmonių medicinos, kuriomis mes grindžiamės šiandieną. 

OSTEOPATIJA – KAS TAI?

Remiantis Kevino Hausslerio nuomone, osteopatinė medicina yra grįsta prielaida, jog pagrindinė osteopato funkcija – paskatinti unikalų organizmo gebėjimą gydyti save, suaktyvinant fiziologinius procesus. Osteopatas ligą mato kaip suardytą visumą anatomijoje, fiziologijoje ir gyvūno elgesyje vienu metu.

SURE FOOT BALANSINIS KILIMĖLIS: NAUDA

Stovėdamas ant šio kilimėlio ir balansuodamas žirgas suvokia, kokioje stovėsenoje jis pripratęs būti.  Šis kilimėlis padeda žirgui atrasti naujus kanopos pastatymo būdus, o tokiu būdu yra sudirginama jo nervų sistema. Būtent šis sudirginimas lemia tai, jog aktyvinama propriocepcija t.y. kūno padėties suvokimas, kas ir leidžia žirgui atrasti naujus kanopos pastatymo būdus, balansuojant pernešti viso kūno svorį nuo vienos kanopos ant kitos.

STRESAS, MIKROBIOTA, NUOTAIKA IR ŽIRGAS

Priekinėje virškinimo sistemos dalyje galime rasti burną, skrandį ir plonąjį žarnyną. Šioje dalyje yra fermentai (enzimai), kurie padeda virškinti ir įsisavinti (absorbuoti) lengvai virškinamas maistines medžiagas. Galinėje: akląją ir gaubtinę žarną. Būtent čia vyksta bakterinis virškinimas: gaminamos riebalų rūgštys, kurios sudaro daugiau negu 50% visos pagaminamos energijos virškinimo sistemoje.

SKAUSMO KONTROLĖ

Patirtos ūmios traumos metu sukeliami audinių pakitimai, kurie sukelia skausmą, lokalios temperatūros padidėjimą, patinimą ir populiariausias pirminis gydymo būdas – medikamentinis t.y. nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU – pvz. meloksikamas). Lėtinės raumeninės-kaulinės sistemos traumos sukelia ne tik išvardintus kelis pagrindinius požymius, bet ir silpnumą, sąnarių nestabilumą, silpnina motorines reakcijas, pakeičia biomechanikos (žirgo judėjimo) kelius, sumažina propriocepciją (kūno padėties suvokimą), aktyvina periferinius ir centrinius jutimus. Būtent šiems išvardintiems papildomiems pakitimams pagrindinis pagalbos

KAS YRA SKAUSMAS?

Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos skausmas yra įvardijamas kaip nemalonus jutimas ir/ar emocinė išraiška, susieta su esamu ar potencialiu audinių pažeidimu. Šį apibrėžimą galime suprasti taip, jog jaučiant skausmą audinio esamas pažeidimas nėra būtina prielaida – skausmas gali kilti ir iš baimės jausti skausmą. 

KUO SUSIJUSIOS KANOPOS IR DANTYS?

Kai pažiūrite į savo arklio kanopą, ar vis dar pastebite „gamtos“ paliktus ženklus, t.y. kanopų nusidėvėjimą į vieną ar kitą pusę daugiau ar mažiau? Ar vis dėlto jūsų žirgui reikalinga sisteminga kalvio pagalba? O kai žirgas ima pašarą ar rupšnoja žolę, ar matote, kaip jis kramto? Kaip ima pašarą lūpomis? Ką daro su savo kandžiais (t.y. priekiniais dantimis)?