Žirgo kūnas sudarytas iš daugelio atskirų struktūrų ir daugelio kaulų, kurie sujungti judriomis jungtimis – t.y. judriais sąnariais. Iš esmės kaulai lyg „įstato į rėmus“ žirgo kūną tam, kad galėtų vykti judėjimas. Kaulo padėtis kartu su sąnario judėjimo amplitude daro didelę įtaką žirgo galūnės gebėjimui judėti viena ar kita kryptimi, taip pat palaiko visą kūno svorį ir leidžia kūnui judėti į priekį. Prisitvirtinę raumenys veikia sverto/svarelių principu ir yra kūno keliančioji jėga.
Author: Gabrielė Babrskaitė
UŽDELSTO RAUMENŲ SKAUSMO SINDROMAS (DOMS)
Manau daugelis iš mūsų esame jautę raumenų, o kartais atrodo, jog net viso kūno skausmą kitą dieną po sunkios treniruotės, tačiau ar atkreipėte dėmesį, jog kartais ši nemaloni savijauta pasireiškia tik kelios dienos po fizinio krūvio? Taip pat dažnai girdimas scenarijus, jog žirgas, pirmadienį turėjęs intensyvią treniruotę, trečiadienį ar ketvirtadienį nenoriai juda, atsisako atlikti tam tikrus elementus, atrodo vangus ir ne itin geros nuotaikos.
KANOPOS MECHANIZMAS
Kanopos veikimo principas gana primityvus, t.y. didžiojo kraujo apytakos rato metu į kanopas sutekėjęs arterinis kraujas pakeičiamas veniniu, kuris grąžinamas atgal į širdį, kai žirgas perkelia visą kūno svorį ant kanopos judėjimo metu. Šis kraujo judėjimas vyksta dėl itin tankiai išdėstyto kraujagyslių rezginio, kuris gali būti randamas aplink šonines (lateralines) kanopos kremzles ir visame kanopos paviršiuje.
KINEZIOTEIPAVIMAS IR NUGAROS SKAUSMAS ŽIRGAMS
Kinezioteipavimas kaip papildoma reabilitacinė priemonė pradėta naudoti žmonių medicinoje ir prieš 10 metų pradėta naudoti veterinarinėje reabilitacijoje. Ši elastinga ir lipni juosta naudojama keletui tikslų pasiekti priklausomai nuo kiekvieno atvejo: trigerinių taškų analgezijai – skausmo mažinimui, raumenų ir laikysenos korekcijai, nervų sistemos aktyvinimui ir cirkuliacijos skatinimui.
ŽIRGO PREREABILITACIJA
Kaip ir reabilitacinis periodas, taip ir prereabilitacinis laikotarpis yra ypatingai svarbūs norint išlaikyti žirgo sportinę formą ir kaip įmanoma jį greičiau grąžinti į darbą, prie kurio šis buvo pratęs. Ne retai ortopedinės chirurginės procedūros yra suplanuotos iš anksto, todėl žirgo savininkas/laikytojas turi nemažai laiko pasiruošti artėjančiai procedūrai ir reabilitaciniam laikotarpiui.
ŽIRGO IR JOJIKO KŪNŲ ASIMETRIJA
Gamtoje tiek žmonės, tiek žirgai yra asimetriški: viena kūno pusė „vedančioji“, t.y. stipresnė už kitą kūno pusę, taip pat žirgų asimetrija ar netolygumas gali būti stebimas kanopų nusidėvėjime dėl polinkio ganyklose rupšnoti žolę atkišus vieną ar kitą priekinę galūnę dažniau. Taip pat jauni žirgai turi didesnį polinkį į kūno asimetriją, kuri ilgainiui išnyksta dėl aktyvaus treniravimo.
ŽIRGO AŠINIO SKELETO BIOMECHANIKA
Žirgo ašinis skeletas sudarytas iš kaukolės, 7 kaklo slankstelių (C1-C7), 18 krūtinės slankstelių (T1-T18)(ir tiek pat porų šonkaulių), krūtinkaulio, 6 juosmens slankstelių (L1-L6), kryžkaulio bei uodegos slankstelių. Kaklo slanksteliai, kaip ir kitos kaulinės struktūros, sujungti sąnarinėmis jungtimis. Kaklui judant įvairiomis kryptimis šios atitolsta/priartėja.
DARBAS NUO ŽEMĖS – KAVALETĖS
2014 metais atliktame tyrime (Brown) buvo vertinamas darbo nuo žemės su kavaletėmis aktyvumas ir įtaka žirgo organizmui. 8 žirgai atlikinėjo pratimus nuo žemės su įvairaus aukščio kavaletėmis – padėtomis ant žemės, žemai esančiomis kavaletėmis (11cm aukščio) ir aukštai esančiomis kavaletėmis (20cm).
LAUKINIŲ IR NAMINIŲ ŽIRGŲ MIKROBIOMA
Virškinamojo trakto mikroorganizmai tiek žmonių, tiek gyvūnų organizme gyvuoja simbiozės principu – trumpai tariant – teikia vienas kitam naudą. Ši žarnyno mikrobioma nešioja didelę dalį genetinės medžiagos, reikalingos šeimininko organizmo sveikatingumui bei išgyvenamumui – absorbuojant tam tikras medžiagas, vienas chemines molekules paverčiant kitomis ir kaupiant įvairias maistines medžiagas riebalinio audinio pavidalu organizme.
FASCIJA IR KLAJOKLIS NERVAS
Neretai streso reakcija organizme pasireiškia raumenų įtampa (traumos atveju), arba “kaukis-bėk” atsaku (emocinio streso atveju) – tiek žmonės, tiek gyvūnai kartais “sustingsta”, sustoja virškinamasis traktas, kad energija būtų panaudota tikslingai – susitvarkyti su stresoriumi. Tačiau pažvelgus šiek tiek giliau į kūno – smegenų sąveiką ir tarpusavio ryšį galime pamatyti, jog fascija atlieka itin reikšmingą vaidmenį streso valdyme.