KANOPOS MECHANIZMAS

Sveika kanopa ir taisyklingas jos mechanizmas – viena iš svarbiausių žirgo sudedamųjų dalių, kuri palengvina darbą aukščiau kojoje esančioms struktūroms – sugeria smūgį ir vibracijas nuo žemės judėjimo metu. 

Kanopos veikimo principas  gana primityvus, t.y. didžiojo kraujo apytakos rato metu į kanopas sutekėjęs arterinis kraujas pakeičiamas veniniu, kuris  grąžinamas atgal į širdį, kai žirgas perkelia visą kūno svorį ant kanopos judėjimo metu. Šis kraujo judėjimas vyksta dėl itin tankiai išdėstyto kraujagyslių rezginio, kuris gali būti randamas aplink šonines (lateralines)  kanopos kremzles ir visame kanopos paviršiuje.

Taip pat kanopa veikia „išsiplėtimo-susitraukimo“ principu. Užpenčių dalyje kanopoje galime rasti lateralines kremzles – dešiniąją ir kairiąją. Šios kremzlės sudarytos iš elastinių skaidulų, o dėl to – jos gali plėstis ir trauktis. Judesio metu, kai žirgas pastato galūnę ant žemės ir perkelia visą savo kūno svorį ant jos, šios kremzlės suspaudimo metu lyg „išsiplečia“ į šonus, o kai svoris nuo kanopos dingsta, šios kremzlės lyg „susitraukia“. Svarbu paminėti, jog šios elastingos kremzlės išsidėsčiusios ir vertikalia ir horizontalia kryptimi, todėl judėjimas suspaudimo/svorio nuėmimo nuo kanopos metu galimas visomis kryptimis. 

Kanopos kraujagyslių tankumas lateralinių kremzlių vietose priklauso nuo šios kremzlės naudojimo „dažnumo“. Jeigu kanopos mechanizmas veikia taisyklingai ir žirgas tinkamai stato kanopą/naudoja kremzles, šios storis gali siekti net > 2cm, o nuo to atsiranda tankiai išsidėstęs kapiliarų tinklas. Jeigu žirgas netinkamai padrožtomis kanopomis, stato kanopą vien priekine ar vien šonine kanopos dalimi, nesinaudoja šoninėmis kremzlėmis judesio metu – šios neturi galimybės augti ir storėti, o nuo to sumažėja ir jose esantis kapiliarų tinklas. Jų storis gali siekti vos <1cm.

Smulkus kapiliarų tinklas yra svarbus dėl to, nes per jas šiek tiek lėčiau ir su didesniu pasipriešinimu vyksta kraujo cirkuliacija, tačiau šis pasipriešinimas lemia didesnį smūgio/atatrankos sugėrimo laipsnį žirgo judėjimo metu, o tai svarbu norint sumažinti apkrovą viršutinėje kojos dalyje esančioms struktūroms.

Kita svarbi kanopos sudedamoji dalis – skaidulinis intarpas. Kai kanopa suspaudžiama ir lateralinės kremzlės juda į šonus, jos kartu ištempia ir skaidulinį intarpą. Taip sukuriamas vakuumas, kuris traukia veninį kraują į kapiliarus, esančius anksčiau minėtoje kremzlėje. Šios struktūros storis taip pat svarbu – skaidulinis intarpas yra sudarytas iš kolageno skaidulų, o kuo šis sluoksnis storesnis – tuo geresnė smūgio absorbcija judesio metu. 

Kaip žirgui padėti išvystyti ir palaikyti gerą kanopos mechanizmą?  Apdrožti kanopą ar pakaustyti gyvūną taip, kad žirgo varlė liestųsi su žeme. Tik tada kanopoje esančios struktūros yra dirginamos, aktyvinama nervų sistema bei kraujotaka.