ŽIRGO IR JOJIKO KŪNŲ ASIMETRIJA

Vertinant simetriją svarbu vertinti abi dueto sudedamąsias dalis – tiek žirgą, tiek raitelį. 

Gamtoje tiek žmonės, tiek žirgai yra asimetriški: viena kūno pusė „vedančioji“, t.y. stipresnė už kitą kūno pusę, taip pat žirgų asimetrija ar netolygumas gali būti stebimas kanopų nusidėvėjime dėl polinkio ganyklose rupšnoti žolę atkišus vieną ar kitą priekinę galūnę dažniau. Taip pat jauni žirgai turi didesnį polinkį į kūno asimetriją, kuri ilgainiui išnyksta dėl aktyvaus treniravimo.

Moksliškai vertinant žirgo asimetriją naudojami inerciniai judėjimo sensoriai (IMU‘s), taip pat odos paviršiuje tvirtinami davikliai (2D ir 3D kameros). Lygiai taip pat gali būti vertinamas ir jojiko netolygumas – tvirtinant daviklius ir vėliau vertinant gautus duomenis. Jojiko judėjimo aktyvumas gali būti vertinamas tiek jojant ant gy o žirgo, tiek naudojantis simuliatoriais – kas tampa vis aktyvesne praktika pasaulyje. Taip pat įdomi praktika – telefoninių programėlių naudojimas (pvz.: Dartfish) 2D jojiko analizei. Šioje programėlėje įkėlus jojimo vaizdo įrašą ar nuotrauką galite pamatuoti savo ar kolegos pečių juostos ar kitų anatominių struktūrų nelygumus, aukščius, atstumus nuo vieno dubens kaulo iki pečio ir kita. (Manau, jog visai įdomu pabandyti ir pastebėti save iš šono!). Kita naudinga praktika – nuotraukos jojimo metu. Nustebsite, kiek asimetrijos galima pastebėti vertinant vien nuotraukas (be abejonės tik viena nuotrauka turėtų būti vertinama atsargiai, reikėtų bent keletos).

Svarbus aspektas yra vertinti visumą: žirgą ir jo kūno asimetriją – balno pozicija ir jo „gulimas“ ant kūno. 

De Cocq 2004 atliktame tyrime buvo vertinama svorio ir balno įtaka žirgo nugaros judėjimui. Tyrime vertinti 9 žirgai, kurie žingsniavo, risčiavo bei zovadavo bėgtakyje.  Tyrimas buvo vykdomas 3 skirtinguose taškuose: be svorio (tik su pavarža), su balnu ir pavarža, ir su balnu, pavarža ir 75kg svoriu. Gauti tyrimo rezultatai parodė, jog žingsnyje ir risčioje nepastebėtas pokytis žirgui uždėjus tik pavaržą ar pavaržą su balnu, tačiau kartu pridėjus minėtajį svorį –  pasikeitė žirgo nugaros judėjimo amplitudė – mažiau fleksijos ir didesnė ekstencija (t.y. mažesnis nugaros išgaubimas į viršų ir didesnis jos judesys žemyn – išsirietimas). 

 2019 metais Machechnie-Guire atlikto tyrimo metu buvo vertinami 3 skirtingai “gulančių” balnų įtaka žirgo nugaros biomechanikai/judėjimui – vertintas puikiai tinkantis balnas, per siauras balnas ir per platus balnas. Tyrime dalyvavo 14 aktyviai sportuojančių žirgų. Balnų vertinimas žirgo kūnui buvo atliktas sertifikuoto balnų specialisto, taip pat balno spaudimas į žirgo nugarą vertintas specialiais spaudimo kilimėliais. Vertintas galūnių judėjimas, krūtinės-juosmens judesiai, balno spaudimas į žirgo nugarą.  

Gauti tyrimo rezultatai buvo įdomūs: uždėjus per platų balną gautas 8,5% didesnis spaudimas priekinėje balno dalyje lyginant su tinkamai gulančiu balnu. Taip pat ties 13-uoju krūtinės slanksteliu pastebėta 14% mažesnė raumens jėga ir nugaros judesiai šioje anatominėje vietoje dėl suspausto raumens. Taip pat pastebėtas 6% mažesnis lateralinis judesys (t.y. į šonus) per visą stuburo ilgį. 

Vertinant per siaurą balną pastebėtas 14% didesnis spaudimas į žirgo nugarą galinėje balno dalyje, taip pat 8% sumažėjęs lateralinis judesys ties T13 slanksteliu, taip pat  6% sumažėjęs aukštyn-žemyn nugaros judesys ties T13 slanksteliu.

Kitas įdomus tyrimas atliktas 2013 metais (Greve & Dyson), kurio  tikslas buvo įvertinti koreliaciją tarp balno slydimo ir galinės galūnės šlubavimo. Tyrime nustatyta, jog dažniausiai balnas slysta į šlubos galinės galūnės pusę 37/38 atvejų šis balno slydimas buvo patvirtintas 98% tikslumu. 

Normalu, jog judesio metu uždėtas balnas šiek tiek juda, tačiau svarbu žinoti, kokia jo judėjimo amplitudė yra normali.

Remiantis tyrimais (Bystrom, 2018), risčios metu normalus balno judesys į šonus raiteliui pakilus iš balno – 15mm, sėdint – 25mm. Didžiausias ir aktyviausias balno judėjimas pastebėtas raitelio sėdimo į balną metu risčiojant.  Taip pat normalus balno judėjimas be raitelio į šonus aprašomas kaip 20-30cm. Jeigu balnas juda daugiau, jojimo metu raitelis neturės tvirtos sėdėjimo bazės, taip pat jeigu balnas judės daugiau į vieną pusę – jojikui nebus balanso ir didesnis spaudimas bus aplikuojamas į vieną žirgo nugaros pusę nei į kitą. 

Taip pat svarbus aspektas – kaip raitelis sėda į balną – nuo žemės, nuo laiptuko ar nuo specialių pakėlėjų? Rekomenduoju peržvelgti gana seną vaizdo įrašą, kuriame matosi lipimo nuo žemės į balną įtaka balno pozicijai ir jo poslinkiui. Įvertinus tai svarbu pergalvoti, ar tikrai jojimo metu balnas guls puikiai ant žirgo nugaros ir nesukels jokio papildomo diskomforto? Na ir galų gale – jeigu šitaip lipame į balną ir pridedame netinkamai pritaikytą balną, žirgo ir jojiko asimetriją – koks spaudimas ir skausmas gali atsirasti žirgo nugaroje?

Minėtasis vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=2_jQEYDApSI