Stresas, mikrobiota, nuotaika ir žirgas
Žirgų žarnyno mikrobioma yra ganėtinai įvairi. Atliktų tyrimų metu iš tirtų 254 žirgų 80% mėginių buvo aptikta 4 skirtingų genčių bakterijos. Šios bakterijos sudaro 36% visos žarnyno mikrobiomos.
Pagal virškinimo skirtumus, virškinimo sistemą galėtume padalinti į dvi dalis. Priekinėje virškinimo sistemos dalyje galime rasti burną, skrandį ir plonąjį žarnyną. Šioje dalyje yra fermentai (enzimai), kurie padeda virškinti ir įsisavinti (absorbuoti) lengvai virškinamas maistines medžiagas. Galinėje: akląją ir gaubtinę žarną. Būtent čia vyksta bakterinis virškinimas: gaminamos riebalų rūgštys, kurios sudaro daugiau negu 50% visos pagaminamos energijos virškinimo sistemoje.
Iš prigimties žirgai yra ne plėšrūnai, o grobis kitiems gyvūnams ir tai lemia, kaip žirgai elgiasi, persigrupuojant į grupes ir reaguojant į aplinką. Bėgti yra jų pirminis atsakas į grėsmę (bėk-kaukis-sustink). Vertinant socialinį elgesį daugumą laiko jie linkę ‚bendradarbiauti‘, žinoma, hierarchija taip pat egzistuoja, tačiau literatūroje ji apibūdinama kaip „situacinė“, o ne nuolatinė. Taip pat saugumas – didžiausia motyvacija. Dabartiniai naminiai žirgai elgiasi ir pratinami gyventi šiek tiek kitaip, todėl būtent ties čia pradėkime kalbėti apie stresą.
Manau, jog visi žinome, kaip žirgai jautriai reaguoja į sukeliamą stresą: keliavimas, atskyrimas nuo grupės, prie kurios žirgas pratęs, mitybos pakitimai, darbas jaučiant skausmą, nuobodulys ir n+k įvairiausių stresorių. Normalu, jog dažnai sulaukiame “atsakomosios reakcijos” į stresą: baimė, stereotipinis elgesys, vangumas, agresija, sumažėjęs atletiškumas ir t.t. Taip pat nepamirškime, jog atsakas į stresą gali būti net ir fiziologinis: diegliai, diarėja, uždegiminės reakcijos.
Norint pažvelgti šiek tiek giliau, turime suprasti ką reiškia „streso grandinė“. Šios grandinės pradžia yra smegenyse, kuriose aktyvuojama endokrininė sistema ir simpatinė nervų sistema vienu metu. Tokiu būdu aktyvuojami įvairūs mediatoriai, t.y. cheminiai junginiai, pernešantys nervinį impulsą į specifinius receptorius, kuriuos galime rasti visame organizme ir vėl smegenyse. Šio proceso galutinis rezultatas: metaboliniai pakitimai, imuninės sistemos aktyvacija, virškinimo slopinimas, reprodukcinės sistemos supresija. Prie trumpalaikio streso žirgas gali adaptuotis, tačiau visi apibūdinti procesai veikia jaučiant ilgalaikį stresą.
Virškinimo sistema ir smegenys yra sujungtos abejomis kryptimis: t.y. iš smegenų į žarnyną ir atgal. Tokiu būdu smegenys yra aprūpinamos informacija, kokia “padėtis” yra žarnyne.
Ką svarbu suvokti apie žarnyną, tai jog jame esanti gleivinė ir dengiamasis sluoksnis iš vidaus (dar vadinamas epiteliu) yra ypatingas: dvigubas gleivių sluoksnis, 3 sluoksniai raumenų. Svarbu paminėti, jog taip pat galime rasti imuninių lastelių (M ląstelės, enterocitai). Tai reiškia, jog jeigu žarnyne pradeda vystytis disbakteriozė (per mažas bakterijų skaičius), imuninė sistema sureaguoja žaibiškai. Taip pat virškinimo sistema turi savo atskirą įnervaciją, kuri sudaryta iš dviejų nervinių rezginių: centrinio (Auerbacho) ir submukozinio (Meissnerio).
Kaip tai susiję su smegenimis?
Tiesiogiai per minėtas imunines ląsteles ir hormonus, o netiesiogiai – centrinės nervų sistemos pagalba per Klajoklį nervą, kuris yra smegenyse. Nepamirškime, jog ši komunikacija veikia abejomis kryptimis, todėl kai žarnyne disbalansas – reaguoja smegenys ir atvirkščiai. Svarbu suprasti, jog žarnyno mikrobiota būtent tokiu būdu veikia smegenų veiklą. Stresas smegenyse stabdo žarnyno epitelio galimybę įsisavinti pagamintas riebalų rūgštis (o jau minėjome, jog tai – energijos šaltinis!).
Kitas svarbus aspektas pagrindiniai hormonai, kurie turi didelę įtaką gyvūnų nuotaikoms yra būtent gaminami žarnyno bakterijų.
Visi šie svarbūs hormonai yra gaminami viduje esančių bakterijų,o gaunama informacija yra perduodama smegenims:
- Dopaminas – motyvacija, malonumas,
- Noradrenalinas – ‚bėk-kovok‘ atsakas,
- Seratoninas (taip, net 90% šio hormono yra gaminama žarnyne) – nuotaikos reguliacija, nerimas, virškinimo sistemos veikla, miego reguliavimas,
- Acetilcholinas – parasimpatinės nervų sistemos stimuliacija,
- Histaminas – organizmo ritmo reguliavimas, skrandžio rūgšties išskyrimo reguliavimas
Kaip tai siejama su uždegimu?
Kuo didesnis uždegimas virškinamajame trakte – disbakteriozė – tuo didesnis nerimas atsispindi gyvūno elgesyje.
Atliktų tyrimų metu nustatyta, jog žarnyne esančių bakterijų kiekis siejamas su stereotipiniu žirgų elgesiu, kuris yra pripažintas emocinės sveikatos žymuo žirgams. Žirgai sukdavosi ratu, daug žiovaudavo, linksėdavo galva. Taip pat pastebėtas ir agresyvus elgesys.
Ką galime padaryti?
Stengtis vengti papildomo streso ir rūpintis žirgų emocine sveikata.
Moksliniais tyrimais nustatyta, jog žirgai, kurie pusantro mėnesio prabuvo ganyklose turėjo itin reikšmingą žarnyno bakterijų padidėjimą. Bet nesuklyskite, tai siejama ne su žolės rupšnojimu, tačiau su emocijomis, gerove, laisve (nes juk smegenų/emocinė būklė siejasi su žarnyno veikla ir atvirkščiai, tiesa?).
Apibendrinant – stresas keičia bakterijų, esančių žarnyne, struktūrą ir funkciją, o tai dažnai mes pastebime žirgo elgesyje ir suprastėjusiuose sportiniuose rezultatuose.