KUO SUSIJUSIOS KANOPOS IR DANTYS?

Dantys ir kanopos - kuo tai susiję?

Kai pažiūrite į savo arklio kanopą, ar vis dar pastebite „gamtos“ paliktus ženklus, t.y. kanopų nusidėvėjimą į vieną ar kitą pusę daugiau ar mažiau? Ar vis dėlto jūsų žirgui reikalinga sisteminga kalvio pagalba? O kai žirgas ima pašarą ar rupšnoja žolę, ar matote, kaip jis kramto? Kaip ima pašarą lūpomis? Ką daro su savo kandžiais (t.y. priekiniais dantimis)?

Dažnai keliamas klausimas, kodėl mes turime tvarkyti žirgų dantis, kai gamtoje/laisvėje gyvenantys laukiniai arkliai negauna nei kanopų nei dantų priežiūros? Palyginkime arklius, kurie yra „prijaukinti“ su tais, kurie visą savo gyvenimo laiką praleidžia ganyklose, kuriose reljefas, žolė ir gruntas skirtingi. Net neabejoju, jog sutiksite, kad šių dviejų arklių kandžiai atrodys šiek tiek skirtingai, tiesa? Taip pat neabejoju, jog kanopos atrodys irgi skirtingai.

5 metų arklys turi visus ilgalaikius priekinius kandžius ir dažniausiai po 1-2 metų pasireiškia įvairios dantų deformacijos. Pagrindinė priežastis – per trumpas ar per mažas buvimas ganyklose, žolės rupšnojimas, judėjimo trūkumas. Kodėl kandžių būklę siejame su judėjimo trūkumu?

Arklių dantys auga visą gyvenimą ir arklių dantys vadinami hipsodontiniais (palyginimui – žmonių vadinami brachidontiniais), t.y. jog danties karūnėlė yra labai ilga ir aukšta ir dantis yra apvilktas papildoma medžiaga (cementu),  lyg emalio ‚tęsiniu‘, kuris dėvisi ir auga visą gyvūno gyvenimą. Reikėtų nepamiršti, jog būtent dėl to arklio dantys „skęsta“ gilyn, t.y. su kiekvienais gyvenimo metais žirgo kaukolėje dantis yra giliau vidutiniškai 2-3mm.

Kai žirgas juda, bėga, šokinėja – priekinius kandžius laiko centre, ir tarp jų vyksta mikro judesiai. Tai reiškia, jog krūminiai dantys beveik nesiliečia, o kandžiai – mikro judesiais liečiasi ir dėvisi. Visiškai atvirkščiai vyksta, kai žirgas leidžia laiką ganyklose ir rupšnoja žolę. Šiame procese beveik nedalyvauja priekiniai dantys – žolei patekus į burnos ertmę ji yra nustumiama gilyn ir arklys kramto su galiniais (krūminiais) dantimis.

Lygiai taip pat nuo priekinių dantų būklės ir nusidėvėjimo priklauso galinių dantų būklė ir nusidėvėjimas ir atvirkščiai. Daug patologijų atsiranda būtent dėl kandžių (priekinių) dantų netaisyklingo nusidėvėjimo arba vadinamojo „peraugimo“. Būtent dėl priekinių dantų peraugimo turime netaisyklingą sąkandį, nuo šio – netaisyklingą kaukolės fiziologiją (t.y. apatinio ir viršutinio žandikaulio padėtį), o nuo šios – biomechanikos pakitimus arklio kūne.

Arklys jaučia, jog jo dantų būklė abejose pusėse (simetriškumo aspektu) yra nevienoda, todėl stengiasi vis stipriau ir stipriau kramtyti. Būtent dėl to, neretai matome įsitempusius kramtomuosius raumenis, kai kuriais atvejais hipertrofuotus vienoje ar kitoje kaukolės pusėje. Taip stipriai kramtant ir „griežiant“ dantimis visas spaudimas ir įtampa tenka smilkininiam apatinio žandikaulio sąnariui, kas galų gale priveda prie sąnario skausmo. Šio sąnario skausmingumą labai lengva patikrinti ir patiems palpacijos būdu – apsikabinant arklio galvą ir paspaudžiant – dažniausia skausmo išraiška – staigus galvos kėlimas aukštyn ir šio lietimo vengimas.

 

Kaip tai veikia viso kūno laikyseną? 

 

Visas žirgo kūnas įsitempia, dėl jaučiamo skausmo ir  diskomforto.  Įsivaizduokite, jog dabar raginate žirgą judėti viena ar kita kryptimi, pakelti nugarą, nuleisti kaklą, o viskas, ką jis jaučia – jog jo dantys nėra vienoje linijoje, netaisyklingą sąkandį, skausmą smilkininiame apatinio žandikaulio sąnaryje ir viso kūno įsitempimą vienu metu.

Daktaro Tomas Teskey buvo pastebėta, jog jeigu žirgas turi “aukšto –  žemo” užpenčio sindromą priekinėse kojose, aukšto kanopos pastatymo pusėje žirgas vengia kramtyti ta puse. Visas pašaras stumiamas į „sveikosios“, ar „patogiau statomos“ priekinės kanopos pusę burnoje. Taigi, kodėl taip yra? Atsakymas yra paprastas ir primityvus – kūno balansavimas ir paprasčiausia gravitacija. Arkliui linkstant visu kūno svoriu į tą pusę, kuri yra „sveikesnė“ ar patogesnė judėti – galva, o kartu ir žandikaulis yra taip pat pasukami. Laikui bėgant, į šį procesą prisijungia ir fascijos, raumenys žirgui kompensuojant judesį ir stengiantis laikyti visą kūną balanse. 

 

Būtent todėl ir kalbame apie viso organizmo visumą ir bendrystę – struktūros nėra atskiros – jos visos susiję!

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *