VAIKYMAS SU PARIŠIMAIS
Daugelis žirginio sporto entuziastų gana dažnai vaikymo metu naudoja įvairius parišimus. Rinkoje galime rasti įvairių parišimų – nuo gerai žinomų vardų kaip Pessoa iki pačių paprasčiausių virvių: taip pat pagamintų iš įvairių medžiagų – elastino ar elementariausios medvilnės.
Papildomos treniravimo priemonės (šiuo atveju parišimai) literatūroje apibrėžiamos kaip priemonės, kuriomis stengiamasi išmokyti žirgą ir padėti jam atlikti vieną ar kitą judesį, manevrą, išlaikyti poziciją, skatinti kūno simetriškumą ir pagerinti žirgo darbo kokybę, našumą.
Dažnu atveju uždėjus parišimus yra stipriai paveikiama kaklo pozicija ir jo pastatymas, o nuo to – paveikiamas visas žirgo kūnas ir judesys biomechaniškai. Visos struktūros susijusios tarpusavyje ir veikia svarelių principų, na o žirgo korpusas ir jo judesys aiškinamas lanko ir temples teorija.
Lanko ir templės teorija.
Biomechaniškai vadinamasis lankas yra šiek tiek lankstus ir formuoja fleksijos-ekstensijos judesį (aukštyn-žemyn), lygiai taip pat veikia ir templė – fleksija-ekstensija. Kai templė yra atpalaiduota (t.y. pilvo raumenys atpalaiduoti) lankas lenkiasi į apačią taip pat (ekstencija). Kaip ir templė, taip ir lankas turi limituotą savo nusileidimo ar pakilimo į viršų amplitudę – tokiu būdu šios struktūros palaiko viena kitą.
Templės įsiveržimas ir sutrumpėjimas padeda ir leidžia visam stuburo kanalui (vadinamąjam lankui) susilenkti (fleksija) ir atvirkščiai. Taip pat krūtinės lankas bei visas žirgo kaklas priskiriamas šiai teorijai, kadangi krūtinės atkėlimo metu priekinių kojų raumenys dalyvauja itin aktyviai. Lygiai taip pat, žirgui žengiant po savimi ir rotuojant visą dubenį, paveikiami tiek juosmens, tiek pilvo, tiek nugaros raumenys, kyla žirgo nugara į viršų ir galimas „susirinkimas po savimi“.
Lankas. Žirgo kūne vadinamąjį lanką sudaro 7 kaklo, 18 krūtinės, 6 juosmens slanksteliai, kryžkaulis ir dubens kaulai.
Templė. Ši sudaryta iš pilvo ir kai kurių vidinių raumenų grandinės. Šiems raumenims priklauso tiesusis pilvo raumuo (m. rectus abdominis), išorinis įstrižinis pilvo raumuo (m. obliquus externus abdominis), vidinis įstrižinis pilvo raumuo (m. obliquus internus abdominis), skersinis pilvo raumuo (m. abdominis transversalis), klubinis juosmens raumuo (m. iliopsoas), mažasis juosmens raumuo (m.psoas minor).
Suprantant, jog visos struktūros veikia ir juda priklausomai viena nuo kitos apžvelkime 2006 metais atliktą mokslinį tyrimą (Gomex Alvarez et al), kurio tikslas buvo įvertinti žirgo su parišimais kaklo pastatymo įtaką visos nugaros kinematikai ir judesiui.
Tirti galvos pastatymai (prisegtas paveikslėlis – schematinis vaizdas iš atlikto tyrimo):
HNP1 – neutrali kaklo pozicija su itin laisvais parišimais
HNP2 – kaklas pakeltas į viršų, pakaušis taip pat, nosis kiek priekyje vertikalės
HNP3 – aukštas žirgo pastatymas, nosis kiek už vertikalės
HNP4 – kaklas nuleistas į apačią ir kiek sulenktas, nosis ryškiai už vertikalės
HNP5 – galva itin aukštai
HNP6 – kaklas ir galva ištiesta į priekį ir rotuota į apačią
Tyrimo rezultatai:
- Vertinant nugaros fleksiją ekstensiją nustatyta, jog HNP5 ir HNP2 turėjo neigiamos įtakos fleksijos-ekstensijos judesiui L3 Ir L5 nugaros taškuose žingsniuojant.
- Risčios metu, nustatyta didesnė nei HNP1 nugaros fleksija-ekstencija HNP4, HNP5, HNP6 pozicijose. Tai reiškia, jog riščiuojant žirgo nugara praranda stabilumą ir turime perdėtą aukštyn-žemyn nugaros judesį T10, T13, L1, L3, L5 taškuose. T17 tirtame taške šis fleksijos-ekstencijos judesys buvo ryškiai sumažėjęs riščiojant.
Taip pat apžvelkime 2018 metais atliktą MacKechnie-Guire et al. Atliktą tyrimą, kurio metu tirtas spaudimas žirgo nugaroje, dedant vaikymo balnelį. Tirti taškai T10-T12 srityse iš abiejų kūno pusių. Tyrimo metu nustatyta, jog naudojant vaikymo balnelį, kuris liečia arba yra nuo gogo pakilęs tik 2cm, linkio metu (nes juk žirgai vaikomi ratu) sudaromas statistiškai reikšmingas spaudimas į žirgo nugarą, kuris galimai kelia diskomfortą žirgui vaikymo metu. Tyrimo autoriai rekomenduoja atsakingai rinktis balnelį bei jo dydį, taip pat medžiagą, kuri liečiasi su žirgo kūnu: rekomenduojama naudoti balnelius su avikailio apačia, taip pat atkreipti dėmesį, jog turi likti tarpas tarp balnelio ir gogo iš visų jo pusių bent 5-7 cm.
Kito atlikto tyrimo (Crevier-Denoix et al, 2017) metu tirtos jėgos, kurios sudaro apkrovą žirgo galūnėms, kai šis yra vaikomas ratu be jokių parišimų. Nustatyta, jog tiek risčiojant, tiek zovaduojant susidarančios jėgos yra žymiai didesnės rato išorėje esančioms galūnėms ir visam kūnui. Taip pat dėl susidarančio minimalaus posūkio ir reikalingo balanso, žirgo kūnas gauna itin didesnę apkrovą visame nugaros raumenyne, lyginant su judesiu tiesioje linijoje.
Sudėjus visus šiuos taškus į vieną, t.y. žirgo bėgimą ratu – apkrova visam kūnui ir reikalingui balansui vystyti, papildoma apkrova ir kinetinės jėgos galūnėms, galimai netinkantis vaikymo balnelis, galimai netinkamas kaklo pastatymas vaikymo metu (nuo kurio, remiantis lanko ir templės teorija) sudarantis netaisyklingą nugaros ir ypač priekinių galūnių judesį, peršasi išvada, jog žirgas vaikymui su parišimais turi būti itin gerai pasiruošęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Dažnu atveju parišimai dedami „nugaros raumenyno būklei gerinti“, tačiau, remiantis šiais duomenimis, parišimai – tik gerai išvystyto kūno raumenyno stiprumą palaikanti, tačiau ne sukurianti priemonė.