FASCIJINĖS LINIJOS IR POKASTRACINĖS ADHEZIJOS
Praeitą savaitę publikuotame straipsnyje FASCIJOS NEPASLANKUMAS išsiaiškinome, kokią didelę svarbą organizmo judėjimui ir taisyklingai biomechanikai turi tinkamas fascijos paslankumas ir mobilumas. Taip pat apibrėžėme, jog fibroblastams virstant į miofibroblastus (dėl mechaniško tempimo ir spaudimo, pH pasikeitimo, hormoninių faktorių) fascija praranda savo mobilumą ir tinkamą paslankumą, o vėliau šie nejudrūs taškai žirgo kūne adaptuojantis sukuria daugelį kompensacinių mechanizmų.
Rikke M. Schultz, Tove Due, Vibeke S. Elbrond itin detalių ir sunkių autopsinių tyrimų metu buvo nustatyta, jog žirgų kūne yra 12 fascijinių linijų, kurios kiekviena turi savo anatominę lokalizaciją ir paskirtį organizme. Aptarkime keletą iš jų.
Paviršinė dorsalinė fascijinė linija. Ši fascijinė linija prasideda žirgo smilkininiame-apatinio žandikaulio sąnaryje (TMJ), rotuoja per žirgo pakaušį, kaklą, krūtinę, juosmenį, dubenį, tęsiasi į pakinklinius raumenis, apdengia dubens rotacinius raumenis, kelio sąnarį ir jo veiklai įtakos turinčius raumenis, dengia galinių kojų sausgysles ir raumenis ir baigiasi pirštakaulyje. Kadangi ši paviršinė dorsalinė fascijinė linija yra dorsaliau stuburo kanalo (auksčiau), šios funkcija yra padėti tiesti (ekstencija) kaklą, nugarą, dubenį ir klubus. Galinėse kojose ši fascija dalyvauja kelio, kulno ir čiurnos lenkime. Kai fascija dirba pilnu paslankumu, visa žirgo nugara turi optimalias sąlygas vykdyti tinkamą fleksijos-ekstencijos judesį, taip pat tinkamą dubens rotaciją. Ši linija veikia antagonistiškai (priešingai) kartu su paviršine ventraline fascijine linija.
Paviršinė ventralinė fascijinė linija. Ši fascijinė linija prasideda žirgo ekstensorinėse galinių kojų sausgyslėse ir raumenyse, trečiojo pirštakaulio (P3) lokacijoje. Kylant aukštyn dengia kelio girnelę ir jos raiščius, kiek aukščiau klubo sąnarį, dubens ertmę, apgaubia tiesiuosius pilvo raumenis, tvirtinasi prie pirmojo šonkaulio ir vėliau kyla iki pat kramtomojo raumens ir baigiasi viršutiniame žandikaulyje. Ši fascijinė linija dalyvauja kaklo, nugaros ir dubens fleksijoje (lenkime), galinių kojų ir dubens tiesime (ekstencijoje). Paviršinė ventralinė linija kartu su paviršine dorsaline linija jungiasi kramtomąjame raumenyje. Tokia anatominė sąsaja puikiai parodo, kaip visas žirgo kūnas jungiasi į vieną visumą.
Šoninė fascijinė linija. Ši linija prasideda žirgo kulnuose, kyla į kelio sritį, skyla į dvi dalis – viena dengia klubo sąnarį ir dubenį, o kita dengia visą žirgo korpuso šoną, lenda po mentėmis, dengia kaklo raumenis kaklą ir tvirtinasi kiek žemiau po ausimis pakaušio srityje. Iš esmės šios fascijinės linijos funkcija yra lateralinio judesio (šoninio) palaikymas ir jo atlikimas.
Funkcinė fascijinė linija. Ši fascija prasideda plačiajame nugaros raumenyje priepat alkūnės sąnario, rotuoja dorso-kaudaliai (t.y. į viršų ir link uodegos) iki krūtininės-juosmens fascijos, kerta juosmens slankstelius ir kitoje kūno pusėje juosiasi per strėninio raumens fasciją, juosia kelių girneles, Šios fascijos paskirtis – viso stuburo rotacija ir šio judesio palaikymas.
Kastracinių chirurginių intervencijų metu atliekant sėklidžių pašalinimą yra ganėtinai stipirai tempiami ir suardomi audiniai – sėklidės dangalai, sėklidės raištis, sėklinis virželis ir kraujagyslės, nervinės galūnėlės ir viskas struktūras dengianti fascija. Norint tinkamai atlikti procedūrą ne retai naudojami chirurginiai įrankiai, tokie kaip Zondo replės ar emaskuliatorius, kurie iš esmės spaudimo būdu sutraiško tiek kraujagysles, tiek nervines galūnėles ir visas kitas strūkturas tam, jog žirgas nekraujuotų. Taip pat norint tikslingai atlikti šį manevrą, reikia sėklides ganėtinai stipriai traukti į viršų (jeigu žirgas kastracijai guldomas ant chirurginio stalo dorsalinėje padėtyje – t.y. ant nugaros).
Vėliau ne tik išorinėje dalyje, kur matome siūles, vyksta gijimas, o ir vidiniuose audiniuose – formuojasi randas.
Kaip jau išsiaiškinome, randas ir fascijos nepaslankumas = fibroblastų virtimas į miofibroblastus. Būtent dėl chirurginės procedūros metu atliekamo audinių tempimo ir audinių suardymo chirurginiais įrankiais įvyksta šių ląstelių virtimas kitomis, tačiau tai vyksta ne tik lokaliai, tačiau ir paveikiamos fascijinės linijos.
Apžvelgus tik 4 fascijines linijas iš 12 galime matyti, kiek daug anatominių struktūrų ir kokiu plačiu „tinklu“ yra išsidėsčiusi fascija. Būtent dėl šių linijų plataus ir tikslaus išsidėstymo dažnai pokastracinių randų (adhezijų) klinikinė išraiška būna sutrumpėjęs galinių kojų išmetimo į priekį žingsnis, negebėjimas tikslingai rotuoti dubens ir „susirinkti po savimi“, kartais stebimas netolygumas bėgime viena ar kita galine koja, netipingas šlubavimas.
Pokastracines adhezijas įmanoma kiek išjudinti ir atpalaiduoti suspaustą fasciją rektinio tyrimo metu, dažniausiai rekomenduojama šią procedūrą atlikti 3-4 mėnesiai po gyvūno kastracijos, kol randinis audinys yra ganėtinai paslankus.