KAKLO SLANKSTELIŲ OSTEOARTRITAS

KAKLO SLANKSTELIŲ OSTEOARTRITAS

Moksliniuose tyrimuose ir klinikinėje veterinarinėje praktikoje didesnis dėmesys žirgui sušlubavus ar atsiradus netolygumui skiriamas viso kūno būklei, o ne tik galūnėms. Kaklo skausmas ir sustingimas, sumažėjęs judesys vis dažniau diagnozuojamas  veterinarijos gydytojų ir pastebimas žirgų augintojų. 

 

Žmonių medicinoje, kaklo slankstelių osteoartritas yra apibūdinamas kaip klinikinė ir patologinė būklė, kurios metu paveikiamos struktūrinės ir funkcinės sąnario sudedamosios dalys: kremzlė, pokremzlinis kaulas, sąnarinis skystis, sąnarinė kremzlė, raiščiai, sausgyslės, raumenys, fascija.

 

Osteoartritas taip pat apibūdinamas kaip sąnarinės kremzlės sunykimas ir kaulinio audinio išvešėjimas. Plačiau apie osteoartritą ir jo patogenezę galite rasti anksčiau rašytame straipsnyje: OSTEOARTRITAS

Norint suprasti kaip kaklo slanksteliai susiję tarpusavyje, svarbu išsiaiškinti sąvoką kaklo funkcinis segmentas. Šia sąvoka apibūdinamas kompleksas kelių anatominių struktūrų: dviejų šalia esančių kaklo slankstelių, tarpslankstelinio disko, juos jungiančių raiščių. Vadinasi, jog norint pajudinti ketvirtąjį kaklo (C4) slankstelį ir per jį pasukti kaklą, kartu kiek mažesne amplitude juda ir penktasis (C5) kaklo slankstelis, C4-C5 esantis tarpslankstelinis diskas ir šiuos slankstelius jungiantys raiščiai. Tokiu būdu judesio metu paveikiamas visas kaklas ir struktūros tampa priklausomos viena nuo kitos. 

 

Būtent dėl šio bendro kaklo slankstelių judėjimo esant osteoartritui kažkuriame slankstelyje gali būti užspaudžiamos kraujagyslės, nervų galūnėlės, dėl ko pastebime kaklo tynius, raumenų atrofijas ir netipingą priekinių galūnių šlubavimą.

Klinikiniai požymiai.

 

Dažniausiai pastebimi klinikiniai požymiai yra įvairiai išreiškiamas skausmas kaklo srityje, nenorėjimas atlikti prašomo darbo, kaklo raumenų atrofija, sustingimas ir nepaslankumas, sumažėjęs taisyklingas kaklo lenkimas į šonus, skausmas prisilietus prie kaklo raumenyno, netiesus galvos nešimas jojimo metu. Taip pat stebimas šlubavimas galūnėmis, priekinių kojų išmetimo į priekį amplitudės sumažėjimas. 

 

Diagnostika.

 

Kaklo slankstelių osteoartritas dažniausiai patvirtinamas atlikus rentgenografiją – šonines bei įstrižines projekcijas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog kiekvienas rentgenologinis pakitimas turi būti lyginamas su klinikine žirgo išraiška. Taip pat rentgenologiniai tyrimai vis dažniau patikslinami ultragarsinio tyrimo vaizdais – šiuo būdu galime tiksliau matyti ir kaulinius, ir šalia esančių minkštųjų struktūrų pakitimus.

Paplitimas ir dažnumas.

 

Norėtume aptarti 2019 metais K. K. Haussler, R. R. Pool ir H. M. Clayton atliktą tyrimą. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti kaklo slankstelių pakitimų paplitimą įvairių veislių ir amžiaus žirgų populiacijoje. Tyrime iš viso ištirti 55 žirgai, kurie buvo eutanazuoti dėl dieglių ar kitų patologijų, nesusijusių su kaklo slankstelių patologijomis. Remiantis šių žirgų augintojais, ištirti žirgai neturėjo jokių klinikinių požymių, indikuojančių kaklo funkcionalumo problemas. Taip pat buvo vertinta šalia esančių minkštųjų struktūrų būklė (dauginio raumens, raiščių).

 

Žirgai buvo ištiriami skrodimo metodu, t.y. vizualiai apžiūrint atitinkamai apdorotus kaklo slankstelius. Tirti slanksteliai buvo nuo antrojo kaklo slankstelio (C2) iki trečiojo krūtinės slankstelio (T3). Žirgai buvo suskirstyti į grupes pagal amžių į jaunus  (1-7m), subrendusius (8-15m) ir vyresnius (>15) žirgus. Taip pat rasti pakitimai skirstyti į lengvą, vidutinį ir sunkų laipsnius. 

 

Tyrimo rezultatuose nustatyta, jog kaulinio audinio išvešėjimas sąnariniuose paviršiuose nustatytas 72% visų tirtų atvejų (C5-T3) srityse.  Osteofitų (kaulinių ataugų) išvešėjimas sąnariniuose paviršiuose daugiausiai nustatytas (C7-T2) srityse. Sąnarinių paviršių suplokštėjimas ir netolygumas pastebėtas daugiausiai (C3-C6) srityse. Dauginio raumens (m.multifidus) prisijungimo vietose kalcifikacijos pastebėtos daugiausiai C4-C5 ir C6-T1 srityse. Patys didžiausi pakitimai pastebėti C5-T2 srityse. 

 

Atkreipkite dėmesį, jog didžiausi pakitimai randami kaklo pamate, o ši anatominė lokacija dažnai nepakankamai įvertinama veterinarijos gydytojų, taip pat radiologiškai atliekant rentgeno nuotraukas dažnu atveju šių struktūrų negalime pamatyti vizualiai.

Remiantis šiais duomenims galime teigti, jog kaklo slankstelių osteoartritas yra itin dažna patologija, į kurią išties verta atkreipti dėmesį. Neignoruokite menkiausių žirgo elgesio pakitimų ar savo jautimo, jog žirgui sunku lenkti kaklą į vieną ar kitą pusę.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *