Kaulinės – raumeninės sistemos skausmas jojamų žirgų grimasose
Yra sukurta nemažai vertinimo skalių, kurios skirtos įvertinti žirgų jaučiamą skausmą. Arklių skausmo grimasų skalė buvo sukurta vertinti gyvūnų jaučiamą diskomfortą po operacijų ir ja naudojamasi gyvūnams stovint ramiai.
Kita skausmo vertinimo skalė, sukurta palyginus neseniai – 2016 metais, yra skirta įvertinti kaulinėje – raumeninėje sistemoje esantį skausmą žirgui judant – jojimo metu (FEReq – facial expressions of ridden horses).
Apžvelkime tyrimą (Dyson S., 2017), kurio tikslas buvo įvertinti šios skausmo skalės (FEReq) efektyvumą praktikoje ir įsitikinti, jog šis įrankis gali būti vertingas kasdieninėje praktikoje.
Tyrime buvo įvertintos 101 žirgo treniruočių fotografijos:
- 90 nuotraukų iš 25 žirgų be šlubavimų (kontrolinė grupė)
- 429 nuotraukos iš 76 šlubuojančių žirgų
- 7 šlubuojančių žirgų nuotraukos, kurios buvo nufotografuotos prieš ir po analgeziją (medikamentų nuo skausmo aplikavimą į organizmą)
- Taip pat 17 žirgų nuotraukos ramybės būsenoje, ne judesio metu. Ši grupė pasirinkta įvertinti laikysenos/kūno dalių pozicijų pokyčius judėjimo ir ramybės metu.
Šlubuojančių žirgų nuotraukos buvo renkamos 2012-2015 metais. Šie žirgai turėjo klinišką veterinarijos gydytojo diagnozę – šlubavimas (šlubavimo laipsniai tyrime nenurodomi). Taip pat buvo reikalaujama minimaliai 10 nuotraukų iš kiekvieno žirgo – risčios ir šuolio metu. 7 žirgai buvo fotografuojami prieš ir po analgeziją.
Kontrolinės grupės žirgų nuotraukos (nešlubuojančių) taip pat buvo atliekamos risčios ir šuolios metu, taip pat žirgai turėjo veterinarijos gydytojų patvirtinimą, jog yra kliniškai sveiki.
Vertinamos nuotraukos buvo apkirptos, jog matytųsi žirgo kaklas ir galva. Taip pat suvienodintas nuotraukų fonas. Nuotraukos buvo vertinamos žirgų veterinarijos gydytojo, kuris buvo apmokytas naudotis FEReq skale, taip pat žmogaus „iš šalies“, kuris buvo tiesiog supažindintas su šia skale. Vertinimas buvo „aklas“ – vertintojai nežinojo, ar nuotraukoje žirgas šlubuojantis ar ne, taip pat ar šiam gyvūnui taikyta analgezija ar ne.
Taip pat kiekviena vertinta kūno dalis, nurodyta FEReq sistemoje, buvo vertinama 0-2 balų sistemoje. 0 – vertintojas negali įvertinti, 1 – neišreikšta skausmo išraiška, 2 – skausmo išraiška. Visi balai buvo sudėti ir išvestas koeficientas, atsižvelgiant į vertintų nuotraukų kiekį kiekvienam žirgui.
Vertinti taškai pagal FEReq buvo šie:
- Akių raumenys (m.levator angulo oculi medialis)
- Akių prasivėrimas (primerktos, siauros, apvalios)
- Scleros (baltos akies dalies, standaus akies obuolio dangalo) išsivertimas (taip ar ne)
- Akių pozicija lyginant su galvos užvertimu/vertikale
- Žandikaulio perkreipimas
- Seilėjimasis (taip ar ne)
- Šnervių pozicija (taip pat odos raukšlės tarp šnervių pozicija)
- Liežuvio pozicija (viduje burnos ar išorėje)
- Galvos pozicijos laipsnis už vertikalės
Gauti tyrimo rezultatai parodė, jog dažniausiai skausmas šlubuojančių žirgų nuotraukose buvo išreikštas nenormaliu nosies/šnervių įsitempimu, pilnai užmerktomis ar dalinai užmerktomis akimis, raumenų aplink akis įsitempimu, intensyviu žvilgsniu, plačiau praverta burna ir „dantų rodymu“.
Nešlubuojantys žirgai rodė tik tokias reakcijas: ausys pasuktos į priekį, plačiai pramerktos akys, šiek tiek atvipusios lūpos.
Ramybėje stovinčių žirgų stipriausiai išreikštos grimasos buvo aukštai iškelta galva ir kaklo padėtis, akių raumenų įtampa.
Taip pat šlubuojančių žirgų nuotraukos buvo įvertintos didžiausiu skaičiumi/koeficientu, tad galime suprasti, jog buvo rodomas didžiausias diskomfortas.
Mokslininkų išvada, jog FEReq skalė gali būti naudinga kasdieninėje praktikoje tiek veterinarijos gydytojams, tiek gyvūnų augintojams – atpažįstant jaučiamą diskomfortą gyvūno organizme.
Suprantant šias žirgo grimasas ir galimas jų priežastis judėjimo metu, galime išvengti didesnių kompensacinių mechanizmų ar galimai atsirandančių patologijų – anksčiau išsikvietus reabilitologą ar veterinarijos gydytoją gyvūno diagnostikai.