Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos skausmas yra įvardijamas kaip nemalonus jutimas ir/ar emocinė išraiška, susieta su esamu ar potencialiu audinių pažeidimu. Šį apibrėžimą galime suprasti taip, jog jaučiant skausmą audinio esamas pažeidimas nėra būtina prielaida – skausmas gali kilti ir iš baimės jausti skausmą.
- Organizme negalime rasti specifinių skausmo receptorių, taigi galime teigti, jog skausmo negalime rasti tiesiogiai audiniuose. Skausmas yra mūsų smegenyse, tiksliau – smegenų žievėje. Būtent ten, kur mes „suvokiame“ skausmą.
- Skausmas nėra sumuojamas/vientisas reiškinys. Norint suprasti šį sakinį įsivaizduokite, jog įsipjovėte pirštą su popieriaus lapu vienoje vietoje ir įsipjovėte vienu metu trijose vietose. Ar įsipjovus tris kartus skausmas bus tris kartus didesnis? Manau, jog ne.
- Skausmas yra reiškinys, apjungiantis daugelį sistemų. Jutiminę, emocinę, elgesio išraiškas, motorinę ir autonominę nervų sistemą.
Norint suprasti skausmą turime išsiaiškinti, kas yra nocicepcija. Šis procesas yra apibūdinamas kaip informacijos priėmimas, kai audinys/nervinė skaidula yra dirginami neigiamu/nemaloniu dirgikliu. Taip pat nocicepcijai tinka sąlyga – dirginimas esamu arba potencialiu dirgikliu. Nociceptoriai – receptoriai, kurie reaguoja į šį dirginimą. Atkreipkite dėmesį, jog niekur nėra vartojamas žodis ‘skausmas‘.
Taigi, koks skirtumas tarp nocicepcijos ir skausmo?
Nocicepcija – grėsmės organizmui aptikimas. Skausmas – aktyvuoja atsaką, kuris būtinas norint panaikinti esamą/potencialią grėsmę. Taigi pagrindinis uždavinys, norint išvengti skausmo išraiškos ir pačio skausmo yra nocicepcijos t.y. dirgiklio suvokimo kaip skausmas, blokavimą. Paprasčiau tariant, įvairių neurologinių procesų stabdymas, iki kol nervinis impulsas pasiekia smegenis, kuriose visi pojūčiai verčiami į skausmą.
Kai norime apibūdinti žirgų jaučiamą skausmą neretai tampa sudėtinga, nes daugeliu atveju negalime pasakyti nei skausmo trukmės, nei intensyvumo, nei tikslios lokacijos, nei skausmo šaltinio.
Kaip diagnozuoti skausmą?
Pačio skausmo diagnozuoti neįmanoma, tačiau stebint gyvūną ir apčiuopos būdu galime rasti patologines vietas, kurios ilgainiui gyvūnams sukelia skausmą. Taip pat sudėtinga tai, jog skausmo vertinimas žirgams yra subjektyvus, vadinasi, jog mes ne visada galime įvardinti, ar žirgas jaučia lengvą/vidutinį/sunkų skausmą. Apčiuopos rezultatai taip pat gali būti kontraversiški – ne visi žirgai su patinusiais sąnariais ar hipertrofuotais raumenimis jaučia skausmą. Vien tik vaizdinė diagnostika kaip skausmo diagnozavimo priemonė taip pat yra netinkama, nes viskas, ką galime rasti – galimai patologines lokalizacijas organizme, kurias nocicepcijos pagalba žirgas galimai suvokia kaip skausmą.